G. Nausėda: Lietuvos politinė temperatūra kaista

Prezidentui Gitanui Nausėdai susidarė įspūdis, kad Lietuvos politinė kultūra kaista, o politikų retorika tapo vis labiau įžeidžianti.

Pasak šalies vadovo, nereikėtų stebėtis, kodėl politinėms partijoms nepavyksta pasirašyti nacionalinių susitarimų. Prezidentas siūlo politikams gerbti vienas kitą ir peržengti asmeninius interesus.

Retorika ir metaforos, kurias politikai naudoja, tampa vis labiau įžeidžiančios.

„Seimas turės daugybę įstatymų projektų, kuriuos reikės svarstyti, ginčytis ir spręsti vienaip ar kitaip. Tačiau visa tai, be jokios abejonės, turi vykti ne kokioje isteriškoje politinėje atmosferoje, o kalbantis, argumentuojant ir gerbiant vienas kitą. Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu politinė temperatūra kaista. Retorika ir metaforos, kurias politikai naudoja, tampa vis labiau įžeidžiančios. Tuomet labai sunku kitą savaitę kalbėtis su tomis partijomis, kurias ką tik įžeidei, kad štai va imkim ir pasirašykim nacionalinį susitarimą. Taip nedaroma, turi būti tam tikra pagarba vienas kitam, kad galėtume siekti tam tikrų tikslų. O tam reikia peržengti siaurus asmeninius ar partinius interesus“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cirkininkas

Cirkininkas portretas
,,konservatsocdemų CHUNTA" - tai atliekos iš don Karabaso unitazo. Skanu?

konservatsocdemų CHUNTA su landsbergizmo KLIKOS

 konservatsocdemų CHUNTA su landsbergizmo  KLIKOS portretas
k g e b i s t a i s 26 metus a l i n o žmonių gyvenimą, o kai n u g r i u v o į OPOZICINĘ bačką-- jie nieko n e d i r b d a m i , KELIA nepadrįstą ERZELĮ, kad save s u s i r e i k š m i n t i,Tai gyventojai suvokia ir laukia iš OPOZICIJOS konkrečių darbų GYVENIMO G E R O V Ė S kūrime ,- p r i v a l o konkrečiai PADĖTI 40 % šalies gyventojams ,kurių gyvenimus s u l a u ž ė valdydami šalį, kitaip šią politinę CHUNTĄ ir landsberginę k g e b i s t i n ę KLIKĄ , privalome PASIŪSTI į politinį užribį.

Pillietis

Pillietis portretas
Šis tas iš istorijos "...Jungtinės Tautos parėmė tarptautinių pajėgų kūrimą kovai su Iraku – tarp 1990 m. rugpjūčio ir lapkričio mėn., daugiausia JAV iniciatyva, buvo priimtos 12 su Irako įvykdyta Kuveito okupacija susijusių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. JAV aktyvų dalyvavimą kare lėmė ir tai, kad Persijos įlankos krizės metu gerokai padidėjo naftos kainos – tarp 1990 liepos ir spalio mėn. naftos kaina išaugo du kartus. Persijos įlankos krizės užsitęsimas grėsė JAV ekonomikai dar sunkesnėmis infliacijos ir ekonominės depresijos pasekmėmis. Grėsmę dėl savo priklausomybės nuo Persijos įlankos šalių pajuto ir Vakarų Europos šalys, nes iš čia jos importuodavo apie 30 proc. naftos. 1990 m. lapkričio mėnesį JAV padvigubino savo kontingentą Saudo Arabijoje ir ėmė rengtis įsiveržimui ir Kuveito išlaisvinimui. JTO Irakui paskelbė ultimatumą iki 1991 m. sausio 15 d. išvesti karius iš Kuveito, išsekus ultimatumu skirtam laikui, po dviejų dienų prasidėjo tarptautinių pajėgų karinė operacija"
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių