„Taivano atstovybės pavadinimas lietuvių, anglų ir mandarinų kalbomis nesutampa. Tai bent jau ištaisykime tuos dalykus, kurie yra aiškiai matyti juodu ant balto“, – interviu LRT ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra visiškai natūralu – nesvarbu, apie kokią instituciją bekalbėtumėme, ar apie įmonę, ar apie atstovybę: jei jos pavadinimai skirtingomis kalbomis skiriasi, tai kelia visiškai nereikalingus klausimus ir nereikalingas įtampas. Tai bent jau šitoje vietoje, aš manau, mes galime labai aiškiai susitarti“, – teigė jis.

Tai bent jau ištaisykime tuos dalykus, kurie yra aiškiai matyti juodu ant balto.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu.

G. Nausėda pabrėžė, kad būtent Taivano atstovybės pavadinimas kinų mandarinų kalba „tapo labai svarbiu veiksniu“ konflikte su Kinija, o Vyriausybei priimant sprendimus, jie nebuvo tinkamai koordinuojami, taip pat nebuvo nuodugniai įvertintos visos Kinijos galimo atsako priemonės.

„Šiandien mes matome, kad Kinijos veiksmai eina vis gilyn. Žinoma, mes turime stengtis juos užkardyti pirmiausia ES lygiu, tačiau šiandien tai sukuria tam tikrus apčiuopiamus nuostolius daliai Lietuvos verslo ir su tuo mes taikytis negalime“, – kalbėjo šalies vadovas.

LNK reportažas:

Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis G. Nausėdai pasiūlė, kad įstaiga kinų kalba būtų vadinama „Taivano žmonių atstovybe“. G. Landsbergis tai paneigė.

„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas taip pat sako, jog ligšiolinis bendravimo su Kinija formatas Vidurio ir Rytų Europos šalių formatu „17+1“ yra „eismas viena kryptimi ir jisai neteikia tos naudos, kurios mes tikėtumėmės bendraudami būtent šiame formate“.

Anot šalies vadovo, tai skaldo Europą, todėl jis ragina su Kinija kalbėti visai ES.

„Štai kodėl aš parėmiau iniciatyvą ir pats ją iškėliau, kad ES kalbėtųsi su Kinija formatu „visi+1“, kitaip tariant, „27+1“ formatu. Tai, mano įsitikinimu, sukurtų gerokai vieningesnį balsą ES santykiuose su Kinija ir, ko gero, neleistų Kinijai skaldyti mūsų į dvi dalis: Rytų Europą ir Vakarų Europą“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda taip pat paragino pasistengti, kad Lietuvos nuostoliai dėl krizės būtų „kiek galima mažesni ir jų laikotarpis būtų kiek galima trumpesnis“. Pasak jo, reikėtų imtis finansinių instrumentų verslui – paramos dėl apyvartinių lėšų, Ekonomikos gaivinimo fondo panaudojimo „verslui, o ne institucijų reikmėms“. Taip pat šalies vadovas sako, jog svarstoma parengti projektą Seimui dėl reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Jis sako, kad atsakomybė dėl situacijos tenka tiek Vyriausybei, tiek ir Prezidentūrai.

„Aš manau, kad atsakomybė pirmiausia yra ta, kad mes nepakankamai koordinavome savo veiklas. Valdžios institucijos: Vyriausybė, prezidentas, Užsienio reikalų ministerija nepakankamai koordinavo savo veiksmus nuo pat pradžių – ne nuo kažkurio etapo, ne nuo antrojo ar trečiojo kėlinuko, o nuo pat veiklos pradžios“, – kalbėjo prezidentas.

„Manau, kad tam tikrą dalį atsakomybės turime prisiimti visi“, – pridūrė jis.