„Šiandien minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, negalime pamiršti, kad 19 tūkst. Ukrainos vaikų buvo jėga deportuoti iš savo tėvynės į Rusiją. Dar daugiau nei 2 tūkst. buvo išvežta į Baltarusiją. Mažiau nei 500 grįžo namo“, – ketvirtadienį Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Tarptautinis specialusis tribunolas būtų atsakas į šiuos faktus ir užtikrintų, kad Rusijos politinė ir karinė vadovybė neišvengs atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus“, – kalbėjo prezidentas.

Taip jis kalbėjo Moldovos sostinėje dalyvaudamas antrajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime ir kreipdamasis į 47 Europos valstybių vadovus.

Niekas kitas, tik Ukraina turi nuspręsti dėl derybų su agresoriumi sąlygų ir laiko.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Anot G. Nausėdos, Rusijos imperinės ambicijos kelia egzistencinę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Saugumo problemas, jo manymu, padeda spręsti politinė, ekonominė ir karinė pagalba Ukrainai.

„Niekas kitas, tik Ukraina turi nuspręsti dėl derybų su agresoriumi sąlygų ir laiko. Tačiau tam būtina sąlyga – Rusijos okupacinių pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, svarbu stiprinti savo pasirengimą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos bei „Rosatom“ įtakos atominėje energetikoje.

„Naujausiame tarptautinių sankcijų Rusijai pakete turi atsidurti „Rosatom“, dar daugiau finansų institucijų, komunikacijų sektoriaus bendrovės ir deimantų verslas“, – sakė jis.

Tarp svarbiausių grėsmių G. Nausėda išskyrė hibridines atakas, Rusijos siekį instrumentalizuoti nelegalią migraciją kaip ginklą prieš Europos valstybes, taip pat atkreipė dėmesį į branduolinės saugos ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimus.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimai rengiami nuo pernai metų, kai prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje. Pirmasis toks aukščiausio lygio susitikimas vyko 2022 metais Prahoje. Be 27 ES narių, į susitikimą pakviesta dar 20 lyderių iš įvairių strateginių interesų turinčių šalių: Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos, Islandijos, Serbijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.