Komentuodamas aštrią valdančiųjų reakciją į Dalios Grybauskaitės trečiadienį išsakytą kritiką dėl valdžios sprendimų švietimo srityje bei Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio siekio į politinius ginčus įtraukti specialiąsias tarnybas, G. Paluckas sakė manantis, kad „valstiečiai“ tikslingai siekia veltis į konfliktą su D. Grybauskaite.

„Pastarąjį laikotarpį tris, keturis ar net šešis mėnesius „valstiečiai“ sąmoningai siekia konfrontacijos su prezidente tam, kad galėtų išeiti į prezidentinę kampaniją. Tai yra akivaizdu. Ir šiandien pagrindo tokiam verbaliniam konfliktui atsirado, kai prezidentė įvertino premjero veiksmus tiek švietimo krizės akivaizdoje, tiek priimant sprendimus dėl ministrų. Tai toks apsižodžiavimas yra provokacinis“, - penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas. Pasak jo, valdančiųjų karinga retorika yra tiesiog viešieji ryšiai, skirti pradėti prezidento rinkimų kampaniją.

„Tulpių pašo“ priminimas yra viešieji ryšiai, provokuojantys prezidentę veltis į tolesnius ginčus.

„Premjeras nėra jau toks chamas, kaip daugelis įsivaizduoja, taip, jis savęs dažnai nekontroliuoja, bet „tulpių pašo“ priminimas yra viešieji ryšiai, provokuojantys prezidentę veltis į tolesnius ginčus“, - apibendrino LSDP pirmininkas.

Prezidentė LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sukritikavo Vyriausybės darbą. Pasak jos, Vyriausybė pernelyg arogantiška sprendžiant švietimo klausimus ir reaguojant į streikuojančius mokytojus.

Kartu D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į asmeninius politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.

Reaguodamas į prezidentės aštrias pastabas jo vadovaujamai Vyriausybei, premjeras prezidentei atrėžė atgal. Jis kaltino šalies vadovę tikslingai kuriant iš valdančiųjų „monstrus“.

Priminęs „tulpių laiškų“ istoriją premjeras teigė, kad prezidentės trečiadienį išsakytoje kritikoje, jog Vyriausybė yra pernelyg arogantiška, nemato nieko naujo.

Manipuliacija pažymomis – dėmesio nukreipimas

S. Skvernelio pareiškimai apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui yra manipuliacija, sako G. Paluckas.

„Tai yra manipuliavimas visuomenės nuomone, bandymas nukeipti dėmesį nuo aktualijų. Toks taškymasis pažymomis nėra unikalus. Tai vyko ir praėjusioje kadencijoje“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

Pasak jo, premjero pasirinktas politinis žanras yra nedemokratiškas. G. Paluckas aiškino, kad Vyriausybės vadovui kalbant apie galimą Kremliaus įtaką ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, yra skatinamos baimės ir skaldoma visuomenė.

„Tie, kurie yra kažkuo kaltinami, negali net apsiginti, nes pažymos yra operatyvinė medžiaga, pažymėta „slaptai“, - tad tylėkit visi“, - piktinosi G. Paluckas.

ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas.

Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos galimai daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

Mažiau uždirbantys gaus mažesnę naudą

Patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas ir mokesčių pertvarka visiškai nėra socialiai orientuoti, nes gaunantys mažas pajamas dėl šių pertvarkų gaus gerokai mažesnę naudą nei uždirbantys didelius atlyginimus - tokią nuomonę išsakė G.  Paluckas, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje.

„Netolygumas apmokestinant pajamas mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių yra didelė bėda: uždirbantys minimalią algą po mokesčių pertvarkos papildomai gaus apie 14 eurų, o gaunančių 3000 - 4000 eurų atlyginimą pajamos didės daugiau nei 100 eurų“, - aiškino G. Paluckas.

Jo įsitikinimu, siekiant didesnio socialinio teisingumo, reikėtų peržiūrėti mokesčių tarifus - kad tie, kurių mėnesio pajamos viršija 3000 eurų, iš viso negautų naudos, o didėtų nauda mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms: „Mes Seimui esame pateikę progresinių mokesčių tarifus, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.„

G. Palucko manymu, svarstant valstybės biudžetą specialiai priešinamos skirtingos socialinės grupės: „(...) esą duosime jums daugiau, bet atimsime iš kitų. Visuomenės sukiršinimas ir supriešinimas yra sąmoningas veiksmas, kuris kelia labai didelį nerimą.„

Socialdemokratų partijos pirmininko nuomone, valdantieji kuria minimalistinės valstybės koncepciją, kur viskas yra optimizuota, sumažinta, sutaupyta.

„Visi džiaugiasi, kad mažas pajamas gaunantys žmonės kitais metais gaus 14 eurų daugiau. Tačiau reikėtų žvelgti plačiau: kas iš tų 14 eurų, jeigu žmogus juos išleis korepetitoriams samdyti, nes jo vaikai nebus kokybiškai paruošiami nei darželyje, nei mokykloje“, - kalbėjo G. Paluckas.

Jo įsitikinimu, gerovė Lietuvoje per daug matuojama ekonominėmis sąvokomis - BVP augimas, verslumo ar verslo aplinkos indeksais, tačiau tai mažai ką sako eiliniam šalies piliečiui.

„Mes norėtume tokios valstybės, kurioje šalies sėkmės lygis būtų matuojamas ne sausais ekonomistų skaičiais, bet pagal tai, kiek žmogus turi galimybių būti sveikas, gauti kokybišką išsilavinimą ir kokybiškai gyventi“, - sakė G. Paluckas.