G. Skaistė apie darbą trijose ministerijose: iššūkių tikrai netrūksta

Iš Vyriausybės pasitraukus Monikai Navickienei, finansų ministrė Gintarė Skaistė laikinai vadovaus ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms. Visgi, politikė viliasi, kad netrukus atsiras kandidatai į šias pareigas, kurie galės pradėti darbą dar šioje Seimo sesijoje.

„Iššūkių tikrai netrūksta, tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu bus rastas sutarimas dėl nuolatinių kandidatų į Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas. Tikiu, kad mano darbas per tris ministerijas neturėtų užtrukti“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Politikė informavo, jog šiandien ketina susitikti su ministerijų vadovybe ir aptarti artimiausio laikotarpio perspektyvas.

„Šiandien planuoju aplankyti tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, susitikti su politine komanda, tiek ir su Švietimo, mokslo ir sporto (ministerijos – ELTA) komandos žmonėmis. Apsitarsime artimiausio laikotarpio darbus. Bet, kaip minėjau, tikiuosi, kad šis laikotarpis neužsitęs ir dar Seimo pavasario sesijoje tikėčiausi, kad gali būti priimti sprendimai ir nauji ministrai duoti priesaikas“, – teigė G. Skaistė.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė nusprendė palikti postą tęsiantis skandalui dėl jos ir politikės sutuoktinio Mindaugo Navicko ryšių su įmone „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir verslininkės sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl M. Navickienės atleidimo. Pastaruoju metu politikė vadovavo tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tiek laikinai ėjo švietimo ministrės pareigas.

Dekretu šalies vadovas pavedė finansų ministrei G. Skaistei laikinai eiti socialinės apsaugos ir darbo ministro bei švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, kol į šiuos postus bus paskirti nauji ministrai.

Tikiu, kad mano darbas per tris ministerijas neturėtų užtrukti.

G. Skaistė: diskusijos dėl papildomo finansavimo gynybai „eina pagal planą“

Finansų ministrė G. Skaistė sako, kad diskusijos dėl šaltinių siekiant papildomų lėšų gynybos finansavimui „eina pagal planą“ ir sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu. Anot jos, procesui neturėtų sutrukdyti ir tai, kad jai laikinai tenka vadovauti trims ministerijoms.

„Daugelis darbų jau buvo ir prieš tai padaryti, parengtas Gynybos fondo įstatymo projektų paketas. Su koalicija intensyviai kalbamės, kaip užtikrinti, kad jis būtų sklandžiai priimtas Seime. Kol kas atrodo, kad viskas eina pagal planą ir sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu“, – penktadienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Komanda aktyviai įsitraukusi, manyčiau, neturėtų nukentėti (procesas siekiant didesnių lėšų gynybai – ELTA) ir tikiuosi, kad kitos ministerijos sulauks nuolatinių ministrų artimiausiu metu“, – pažymėjo ji.

Antradienį Seime pateiktas Vyriausybės parengtas projektas, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, susilaikė 42, prieš 4 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 25 d., o dalį lydinčiųjų įstatymų numatoma svarstyti birželio 18 d.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

šis issigimes

 šis issigimes  portretas
seimas matomai išseko galutinai ....... viena atleido ir keikia , kitai 3 ministerijas ant kaklo vietoje karolių kabina ..... o vėliau ,del kokios smulkmenos , dar ir už kaklo pakabins

Ji ne stora

Ji ne stora portretas
Tiesiog i stanika priberta aukso, o liaskos apvyniotos rubliais.

Ministrė Skaistė galės

Ministrė Skaistė galės portretas
Tiesiai ministerijų buhalterijos susiskaičiuoti, kaip plaunami pinigai per ESFA ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtas Agentūras, švietimo tarnybas, institutus, universitetus, kuriems perveda pinigus iš biudžeto ir bibliotekoms, muziejams pamatys kaip pinigai vaikšto iš Kultūros ministerijos. Metodai tie patys. ES pinigai prasmenga lyg vandens lašelis į dykumos smėlį, o nacionalinio, savivaldybių biudžeto pinigai pavirsta nuosavomis profesorių sodybomis gamtos draustiniuose ir jų vaikų orgijų apartamentais pietryčių Azijije ar bent jau Viduržemio jūros regione.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių