„Norėčiau išreikšti didelę, didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti“, – sekmadienį savo rinkiminiame štabe kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.

VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

I. Šimonytė pripažįsta pralaimėjimą

I. Šimonytė pripažįsta pralaimėjusi antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti išrinktąjį Lietuvos Respublikos prezidentą. Nors ir neturime dar didelės dalies balsų, bet rezultato tai nepakeis“, – sekmadienio vakarą savo rinkiminiame štabe kalbėjo I. Šimonytė.

„Dar asmeniškai nepasveikinau, pasveikinau čia... Pasveikinsiu, žinoma, ir asmeniškai“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, rinkimuose koją, veikiausiai, pakišo vadovavimas Vyriausybei pastarąją kadenciją.

Norėčiau išreikšti didelę, didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės antrajame ture, tie, kurie yra už pažangią Lietuvą, spartesnę Lietuvos pažangą, kurie yra už atviresnę Lietuvą – turėjo pasirinkimą už ką balsuoti ir pasirinko“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Pirmadienį grįšime visi į savo darbus, dirbsime toliau, o šiandien norėčiau visiems padėkoti, kad pasitikėjote, kad man atidavėte savo balsą. Matyt, kad po trijų su puse metų kadencija nepridėjo lengvumo kandidatuojant. Tačiau, prisimenant, kad buvo besistengiančių, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą ir netgi tam kūrusių specialių strategijų ir buvo daug diskusijų apie tai, kad apskirtai į antrą turą man būtų sunku patekti, tai džiaugiuosi tuo, kad ir pavyko patekti, ir pavyko užtikrinti alternatyvą daliai Lietuvos rinkėjų“, – akcentavo ji.

Sekmadienio vakarą kalbėdama apie jai nepalankų rezultatą, pati I. Šimonytė kalbėjo neprisimenanti premjero, kuris būtų patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Bandžiau prisiminti kokį nors premjerą, kuris, dalyvaudamas rinkimuose, buvo į antrą turą patekęs –neprisiminiau. Bandžiau prisiminti kokį nors konservatorių ir irgi neprisiminiau. Kaip ten besusiklostytų tie galutiniai skaičiai, vis tiek tai yra didelis pasitikėjimas. Žmonės, kurie manimi tiki, man yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – pridūrė premjerė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Dėkojo už garbingą kovą

I. Šimonytės skambučio sulaukęs prezidentas G. Nausėda sekmadienį padėkojo jai už garbingą kovą ir turiningas diskusijas kampanijos metu.

„Ačiū, Ingrida. Aš tikiuosi, kad mūsų diskusijos buvo tokios pakankamai išlaikytos, gerbiant vienas kitą. Džiaugiuosi, kad jos buvo pakankamai turiningos ir pakankamai gilios, tikiuosi, kad panašų įspūdį ir pati turi“, – telefonu kalbėdamasis su premjere I. Šimonyte sakė G. Nausėda.

„Ačiū už garbingą kovą ir tikrai pasimatysime, turėsime dar daug reikalų“, – teigė prezidentas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Toks rezultatas buvo prognozuotinas

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama prezidento rinkimų rezultatus, kurie rodo, jog G. Nausėda buvo perrinktas dar vienai prezidento kadencijai, teigė, kad tokią rinkimų baigti galima buvo nuspėti.

„Tai yra pakankamai prognozuojamas rezultatas. (...) Toks rezultatas buvo prognozuotinas“, – LRT televizijai sekmadienio vakarą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, I. Šimonytės rinkimuose surinkti balsai koreliuoja su 2020 metų Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surinktais balsais. Tuomet TS-LKD sulaukė 292 tūkst. rinkėjų palaikymo.

„Panašu, kad galutinis rezultatas gali būti labai panašus net pagal absoliučius skaičius“, – dėstė Liberalų sąjūdžio lyderė.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Liberalų sąjūdis nutarė neremti nė vieno kandidato į prezidentus antrame rinkimų ture.

„Tokia buvo partijos nuomonė. Manau, kad ji buvo teisinga, vertinant tai, kad ženkli dalis mūsų partijos narių, rinkėjų, rėmėjų būtų balsavusi ir už kitą kandidatą“, – dėstė politikė.

Jos manymu, liberalų rinkėjai balsavo ir už I. Šimonytę, ir už G. Nausėdą.

„Aš manyčiau, kad – ką rodo ir pirmojo rinkimų turo rezultatai – (Liberalų sąjūdžio rinkėjai – ELTA) balsus atidavė ir už vieną, ir už kitą kandidatą. Liberalų sąjūdžio rinkėjas skilo, kaip buvo ir 2019 metais“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Rinkėjų aktyvumas

Antrajame prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai balsuoti ėjo vangiau nei paprastai renkant valstybės vadovą.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2014 metais per antrą turą.

Pirminiais VRK duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61 proc, balsavo per 900 tūkst. žmonių.

Rinkimų dieną sekmadienį savo valią pareiškė 38,58 proc. rinkėjų. Dar 11,03 proc. jų balsavo iš anksto.

Šie skaičiai dar truputį keisis, gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.

„Aktyviausiai balsuota prie jūros ir šiaip kurortuose. (...) Ten balsavo ne tik savo apylinkės rinkėjai, bet ir atvykusieji į svečius“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Palangoje prezidentą rinko 67,21 proc., Neringoje – 65,81 proc., Birštone – 63,13 proc., Molėtų savivaldybėje – 57,92 proc., Varėnos savivaldybėje – 56,17 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, galimybe balsuoti kitoje apylinkėje pasinaudojo apie 125 tūkst. rinkėjų.

„Žinome istoriją, kai vakar Kuršių nerijoje susituokusi pora kartu su svečiais šiandien balsavo Preiloje ir Nidoje“, – sakė L. Petronienė.

Jos teigimu, pasitaikė atvejų, kai norintiesiems balsuoti ne savo apylinkėje reikėjo ilgiau palaukti.

Aktyviausiai balsuota prie jūros ir šiaip kurortuose.

„Pavakare su VRK susisiekė kai kurios rinkimų apylinkės, informuodamos, kad susiduria su keblumais administruoti iš kitų apylinkių atvykusių rinkėjų balsavimą. Laikini trikdžiai buvo pašalinti, (...) jiems teko šiek tiek ilgiau palaukti“, – tvirtino VRK pirmininkė.

Pirmajame ture prieš dvi savaites balsavo 59,37 proc. rinkėjų, o 2019 metais per antrąjį turą aktyvumas siekė 53,43 procento.

Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Daugiausiai palaikymo antrajame ture G. Nausėda sulaukė Šalčininkų rajone

Šalčininkų rajone absoliuti dauguma – 90 proc. – rinkėjų balsavo už antrai kadencijai perrinktą G. Nausėdą, rodo sekmadienį skelbiami pirminiai VRK duomenys.

Anot jų, čia G. Nausėdą palaikė 10,1 tūkst. arba 90,05 proc. rinkimų teisę turinčių atėjusių balsuoti gyventojų.

Pirmajame ture šalčininkiečiai daugiausiai balsavo už mediko Eduardo Vaitkaus kandidatūrą.

Antrajame ture nuo šio rajono rinkėjų nedaug atsiliko Kalvarijos savivaldybės gyventojai – už dabartinį prezidentą ten balsavo 89 proc. rinkėjų.

Bene daugiausia – 98 proc. – rinkėjų paramos G. Nausėda sulaukė Kelmės rajone, Gailių rinkimų apylinkėje, ir Pakruojo rajone, Pamūšio apylinkėje.

Nemažoje dalyje apylinkių įvairiuose regionuose jį palaikė per 90 proc. atėjusiųjų balsuoti.

Konservatorių keltai premjerei I. Šimonytei pavyko laimėti tik maždaug trečdalyje sostinės apylinkių, visur kitur Lietuvoje pirmavo G. Nausėda.

Aktyvumas ankstesniuose prezidento rinkimuose

2024 metais pirmajame ture – 1mln. 439 tūkst. 997 rinkėjų (59,95 proc.);

2019 metų antrajame ture –  1mln. 342 tūkst. 94 (53,88 proc.);

2014 metais antrajame ture– 1mln. 212 tūkst. 374 (47,37 proc.);

2009 metais pirmajame ture – 1mln. 393 tūkst. 278 (51,76 proc.);

2004 metų antrajame ture– 1 mln. 395 tūkst. 103 (52.46 proc.);

2002 metų antrajame ture – 1mln. 436 tūkst. 322 ( 52.65 proc.);

1997 metų antrajame ture – 1mln. 937 tūkst. 786 (73.66 proc.);

1993 metais pirmajame ture – 2 mln. 12 tūkst. 420 (78,6 proc).