– Kaip jums atrodo būsima valdžia?

– Atrodo, kad kiek jie sugeneravo pasitikėjimo per rinkimus, kad ir koks jis ten bebūtų, manau, kad ne tik jų populiarumas, bet ir Lietuvos rinkimų sistema – vienmandatės apygardos – turėjo įtakos tam, kad tiek daug jų pateko. Lietuvai, man rodos, būtų geriau, jei valdžia būtų stabili ir tvirta. Tačiau viską, ką sukūrė, per pastarąsias savaites jie tiesiog išvaisto. Atrodo, kad čia yra daug lygių, kuriuose galėtume analizuoti situaciją. Iš galimai stiprios valdžios, kad ir man ne visai patinkančios, mes turėsime silpną valdžią.

– Bet jūs, kaip pralaimėjęs rinkimus, galite būti objektyvus, ar ne? Jie bus matematiškai stiprūs ir tai girdėjome iš politologų taip pat.

– Tačiau kaip pažiūrėsi giliau. „Nemuno aušros“ frakcijoje yra daug naujų žmonių, įvairaus profilio, įskaitant ir teistus. Socialdemokratų partijoje, kiek girdžiu, kai kurie patys socialdemokratai pergyvena dėl būsimos frakcijos vienybės. 52 mandatai popieriuje atrodo įspūdingai, bet kai ateis sunkūs balsavimai, ypač slaptieji, net ir patys socialdemokratai nėra tikri, ar visi nariai juos parems.

– Kalbant apie Gintautą Palucką, sakote, kad jis nėra tvirtas lyderis socialdemokratų partijoje?

Kai ateis sunkesni dalykai, kai Lietuvai reikės spręsti sudėtingus klausimus, man baisu, kad neatlaikys tas stuburas.

– Tai akivaizdu ir jis daro klaidų. Jis galėjo ateiti ir pasakyti: „Nieko nežinau apie Viliją Blinkevičiūtę, bet darysiu viską, kad būčiau geras ministras pirmininkas.“ Vietoj to jis pradėjo užsiminti apie tai, kad buvo ašaringas posėdis, kad visi graudinosi ir panašiai. Ir aš galvoju – ar tikrai verta būsimam premjerui lįsti į tokias detales? Ar jis sugebės vėliau paaiškinti, kas vyko už uždarų durų? Nes iš šono žiūrintiems ši istorija atrodo tiesiog nenuoširdžiai. Ir čia yra dar lengva reikalo pusė – jie net neprisiekė. Kai ateis sunkesni dalykai, kai Lietuvai reikės spręsti sudėtingus klausimus, man baisu, kad neatlaikys tas stuburas.

– Gali būti daug įvairių nuomonių arba kaip tik sudėtingais klausimais vienybė yra labai aiški ir tokiais atvejais parama yra iš visų partijų.

– Sudėtingiausiais klausimais Seimas iš tiesų buvo gana vieningas. Bet kai prieš 3–4 mėnesius spėliojome, kaip atrodys būsima valdžia, atrodė, kad Seimas bus labai susiskaldęs. Po rinkimų atsirado viltis, jog Seimas gali turėti gana stabilią daugumą. Ir dabar tas vienybės jausmas nyksta. Kiekvienas pareiškimas, kiekvienas Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo toleravimas silpnina tą stiprybės jausmą, ką jau kalbėti apie turinį. Atrodo, kad Lietuvai teks nemažai pasidarbuoti per dvišalius susitikimus su užsienio partneriais, kad paaiškintų, kas vyksta. Prieš rinkimus, laukdamas pirmo ar antro turo rezultatų, pats esu šnekėjęs su užsienio partneriais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jie jau turėjo klausimų dėl R. Žemaitaičio…

– Jie turėjo konkrečių klausimų dėl Žemaitaičio. Sakiau, kad pirmajame ture jų rezultatai bus geri, antrajame gerų rezultatų nebus. Bet jie galvojo, ką paaiškinti, pavyzdžiui, Vašingtonui, Berlynui ar kitoms sostinėms. Nes Lietuvos tarptautinis įvaizdis, ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, yra svarbus. Nesu iš tų, kurie mano, kad viską turime daryti tik tam, kad gerai atrodytume užsienyje, bet mūsų gebėjimas dirbti su sąjungininkais ir formuoti koalicijas Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse, Europos Sąjungoje, taip pat transatlantinėje bendruomenėje, yra esminis mūsų saugumo ramstis.

– Bet, turbūt, nuvertinate asmenybės įtaką politikoje, ar ne? Jeigu turėsime gerą atstovą, stiprų užsienio reikalų ministrą ar gerą premjerą, tuomet bus lengva dirbti ir niekam nebus svarbu, kas yra antras pagal dydį koalicijos partneris Lietuvoje.

– Visko aš gero linkiu ir Lietuvai, ir jiems. Bet, atrodo, kad dabar reikalai juda ne į tą pusę.

– Pakalbėkime apie jus asmeniškai. Man iš tiesų netikėta, kad jūs, kaip politikas, prisiėmėte atsakomybę ir sakote, kad nebebūsite Laisvės partijoje, nesieksite tapti pirmininku, nes jūs priiminėjote sprendimus būdamas valdžioje. Ir jūs esate tas, kuris prisiima atsakomybę, kad Laisvės partija nepateko į Seimą. Bet gal žinote, kas bus naujasis Laisvės partijos pirmininkas?

– Vyksta procesas. Lapkričio 30 d. turėsime rinkimus. Gerai, kad mūsų būsimas pirmininkas iki Seimo rinkimų turės ketverius metus – galės susikoncentruoti į vidinius dalykus, partijos stiprinimą, bendruomenės kūrimą.

– Ar yra rizikos, kad Laisvės partija bus pamiršta?

– Taip, rizika, be abejo, yra. Bus nelengva, bet jis galės koncentruotis į šiuos tikslus. Ir tai gali būti žmogus, kuris galbūt aiškiau mato nesėkmės priežastis. Nes aš kai kurias priežastis matau, tačiau kadangi dalyvavau visų sprendimų priėmime, kaip jūs ir minėjote, tikrai jaučiu, kad mano perspektyva, kuria dalinausi iš dalies su Aušrine Armonaite, iki galo nepasiteisino arba nesugebėjome jos įgyvendinti partijoje.

– Viena iš nuomonių, klausantis buvusių Laisvės partijos lyderių, yra ta, kad nereikėjo būti taip ilgai su konservatoriais valdžioje. Jūs taip pat taip manote?

– Kai pritrūksta 6 tūkst. balsų, tų priežasčių yra ne viena. Ir aišku, kad vieni ar kiti dalykai galėjo pakeisti situaciją. Bet aš visada maniau, kad sunkiais laikais nereikia mėtyti popierių į orą, apversti kėdžių ir bėgti iš kambario.

– Dar keliais žodžiais pasakykite, ką ketinate veikti toliau.

– Svarstau įvairias galimybes, bet tikriausiai vienaip ar kitaip savo vietą rasiu netoli visuomeninės veiklos.