- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Seimą kandidatuojančios politinės partijos nesutaria, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas.
Nors dauguma partijų mato galimybę tą padaryti dar iki 2030 metų, atsiranda politinių jėgų sakančių, kad pasiruošimas užtruks ilgiau.
„Kuo daugiau turime pasirengusių žmonių ginti arba karo padėtyje atlikti tam tikras kitas, susijusias, funkcijas, tuo yra visiems geriau. Ir tikrai nemanau, kad tai yra tabu. Bet pradžioje mes turime įgyvendinti tai, dėl ko jau dabar esame susitarę“, – pirmadienį vykusių TV3 debatų metu kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė.
Pasak premjerės, Lietuva visuotinį šaukimą būtų pasiruošusi įgyvendinti dar 2028–2029 metais.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše esanti Dovilė Šakalienė kritikavo dabartinių valdančiųjų Vyriausybę ir tikino, jog per artimiausius ketverius metus nėra galimybės grąžinti visuotinį šaukimą.
„Jeigu kalbame apie visuotinį šaukimą, tai turėtume labai realistiškai pasižiūrėti, kad per pastaruosius ketverius metus nei infrastruktūros, nei personalo – kalbam konkrečiai apie instruktorius – problemos nėra išspręstos. Aš galvoju, kad čia yra vienas iš tų dalykų, kuris labai gražiai skamba, bet vis dėlto įgyvendinimo prasme, kai kalbame apie mūsų resursus ir apie kitus prioritetus, ir apie galimybes įgyvendinti – tai lygiai tokia pati situacija, kaip pastačius vieną stotelę krauti elektromobiliams, pasakyti, kad nuo šiol Lietuvoje važinės tik elektromobiliai“, – dėstė D. Šakalienė.
„Tokių galimybių šiandien dienai tiesiog nėra (...) Mano atsakymas – kad ne per artimiausius ketverius metus“, – akcentavo ji.
Mes matome ir kitus prioritetus – brigada, oro gynyba, nacionalinė divizija ir visuotinis šaukimas.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis svarstė, kad visuotinis šaukimas galėtų būti kitos Vyriausybės ambicija.
„Pirmiausiai klausimas yra infrastruktūra ir personalas, nes pašaukti galima daug, bet jeigu neturėsime nei poligonų, nei ginkluotės, nei aprangos, nei instruktorių – tai naudos iš jų nebus“, – svarstė S. Skvernelis.
„(...) Mes matome ir kitus prioritetus – brigada, oro gynyba, nacionalinė divizija ir visuotinis šaukimas. Manau, tai bus kitos Vyriausybės ambicija“, – pabrėžė ekspremjeras.
Visgi, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąraše (LVŽS) esantis Dainius Gaižauskas tikino, jog pasiruošimas visuotiniam šaukimui gali užtrukti ir ilgiau nei iki 2030 m.
„Iki 2030 m. visuotinio šaukimo net diskutuoti negalime, nes esame susiplanavę labai aiškias užduotis. (...) Visuotiniam šaukimui reikėtų 550 mln. (eurų – ELTA). Jeigu su moterimis – trigubintųsi viskas“, – dėstė D. Gaižauskas.
Parlamentaras svarstė, kad karinį pasirengimą jau nuo kitų metų būtų galima įdiegti aukštosiose mokyklose bei paskutinėse gimnazinėse klasėse.
Apie galimybę karinį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose pradėti dar nuo kitų metų užsiminė ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„2030 m. yra tas laiko tarpas, kur valstybė gali pasiruošti. Mes turime susitarti dėl jaunimo motyvacijos ir investavimo į jį ir mes turime pradėti kalbėti apie mokyklose vadinamąjį civilinį ugdymą arba karinį mokymą, kad žmogus suvoktų, kaip reikia ginti valstybę“, – debatuose kalbėjo R. Žemaitaitis.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėstė, jog visuotinį šaukimą pradėti dar iki 2030 m. – yra realu.
„Iki 2030-ųjų m., kaip ir yra nuspręsta, tikrai įmanoma įgyvendinti. Žinoma, reikia įsiklausyti ir į kariuomenės poreikį, ir investuoti į infrastruktūrą, instruktorius. Suprantama, ir apie merginų šaukimą mes galime kalbėti ateityje – vėlgi, atsižvelgdami į poreikį, kas yra tikrai labai svarbu – kad sistema yra aiški, kad būtų aišku, kokio amžiaus jaunuoliai yra kviečiami“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra realu ir tikrai nereikia kelti panikos, kad mes niekam nepasirengę, nes tai yra tiesiog netiesa“, – reaguodama į oponentų pasisakymus akcentavo Seimo pirmininkė.
Šių metų liepą Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius. Nuo kitų metų pradžios tarnauti šaukiamųjų jaunuolių skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: prezidentas gali atmesti „Nemuno aušros“ kandidatus į aplinkos ir teisingumo ministrus6
Prezidentas Gitanas Nausėda gali atmesti „Nemuno aušros“ kandidatą į teisingumo ministrus Virginijų Kulikauską ir į aplinkos ministrus siūlomą Sigitą Podėną, portalui „Delfi“ patvirtino keli šaltiniai. ...
-
Paviešino R. Žemaitaičio laišką L. Kaplanui5
Prieš kelias savaites litvakui Liovai Kaplanui kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakymo į savo laišką, Lietuvos žmogaus teisių centras antradienį pavie&s...
-
Seime strigo rezoliucija, raginanti ES sankcionuoti protestų Sakartvele malšintojus
Seime antradienį strigo rezoliucija dėl padėties Sakartvele ir šalies europinės ateities, raginant Europos Sąjungą (ES) sankcionuoti protestus malšinančius pareigūnus, peržiūrėti bevizį režimą. ...
-
R. Žemaitaitis nėra garantuotas, kad prezidentas praleis „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus1
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neatmeta, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali nepatvirtinti politinės jėgos siūlomų nepartinių kandidatų į Ministrų kabinetą. Visgi, anot jo, tai nebūtų didelė problema. Tokiu atve...
-
K. Budrys: kamuolys atkurti diplomatinį atstovavimą – Kinijos pusėje2
Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys sako, kad Kinija turėtų imtis iniciatyvos, siekiant atkurti pilnavertį diplomatinį atstovavimą dvišaliuose santykiuose su Lietuva. ...
-
S. Lavrovui planuojant dalyvauti ESBO ministrų susitikime, Lietuva žemina atstovavimo lygį4
Rusijos diplomatijos vadovui Sergejui Lavrovui planuojant dalyvauti šią savaitę Maltoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime, Lietuva žemina atstovavimo lygį šiame renginyje. ...
-
40 EP narių ragina įvesti sankcijas aukščiausiems Sakartvelo pareigūnams6
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė su keliasdešimt kolegų kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąja diplomatę Kają Kallas (Kają Kalas), ragindami inicijuoti sankcijas aukščiausiems Sakartvelo pareigūnams. ...
-
Kandidatas į žemės ūkio ministrus: ateinu ne nuo „Nemuno aušros“, o nuo Lietuvos žemdirbių4
Kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas sako, kad nesitapatina su jo kandidatūra iškėlusia partija „Nemuno aušra“ ar jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, o save pirmiausia mato kaip žemės ūkio bendruomenės atstov...
-
Vyriausybės programa baigta: liko keli niuansai
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Pirmadienį priiminėjo nepartinius, vadinamuosius technokratus: socdemų sveikatos apsaugos ministre teikiamą Mariją Jakubauskienę ir „Nemuno aušros“ teisingumo...
-
Sako, kad valdantiesiems turėtų būti gėda dėl „aušriečių“: sulaužė dar vieną pažadą?9
Buvusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad balsavime dėl Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo nedalyvavusi „Nemuno aušros“ frakcija laužo koalicinius pažadus. Anot jos, valdančiosios daugumos partneri...