Juo tapo dabar laikinai šias pareigas einantis Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Bujauskas.

Jo kandidatūrą, kurią teikė meras „valstietis“ Vincas Plikaitis, taryba slaptu balsavimu patvirtino vienbalsiai.

„Ačiū labai už didelį pasitikėjimą, tikiuosi gero ir gražaus bendradarbiavimo su jumis visais – tiek su dauguma, tiek su kita dauguma. Manau, kad rasit bendrą kalbą, aš padėsiu jums ją rast“, – po balsavimo sakė G. Bujauskas.

Tiesioginio valdymo grėsmė savivaldybei kilo, kai vasario 17 dieną taryba iš pareigų atleido administracijos direktorių Kęstą Spūdį.

Nuo to laiko nuolatinio administracijos vadovo savivaldybė neturėjo, todėl Seimas jau buvo pradėjęs svarstyti klausimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje.

Įstatymas numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybėje gali būti įvedamas administracijos direktoriaus nepaskyrus per du mėnesius. Toks režimas įvedamas Vyriausybės teikimu, Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.

A. Bilotaitė: tiesioginio valdymo Kalvarijoje grėsmė suveikė kaip prevencinė priemonė

Tiesioginio valdymo Kalvarijoje grėsmė suveikė kaip prevencinė priemonė, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kelis mėnesius neradusi administracijos direktoriaus Kalvarijos savivaldybės taryba ketvirtadienį į šias pareigas paskyrė Gintarą Bujauską. Jis iki šiol administracijai vadovavo laikinai.

„Tai suveikė kaip prevencija, bet svarbiausia – visuomenės interesas, – BNS sakė A. BIlotaitė. – Dėl tokių nesusikalbėjimų, sprendimų nepriėmimo kenčia žmonės, vietos gyventojai, nes gali strigti administracijos procesai.“

Tiesioginio valdymo grėsmė savivaldybei kilo, kai vasario 17 dieną taryba iš pareigų atleido administracijos direktorių Kęstą Spūdį.

Nuo to laiko nuolatinio administracijos vadovo savivaldybė neturėjo, todėl Seimas jau buvo pradėjęs svarstyti klausimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje.

„Kai pati savivaldybė susitvarko, yra geriau nei tiesioginis valdymas. Iš dalies ir džiaugiamės, tų įstatymų projektų, kurie yra, nebereikės svarstyti“, – BNS teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

A. Bilotaitė sako, kad dar prieš pradedant kelti tiesioginio valdymo klausimą ji situaciją aptarė su vietos valdančiaisiais ir opozicija, tačiau tai rezultatų nedavė.

„Politikų toks darbas, jie turi rasti sprendimus, turi ieškoti konsensuso. (...) Norėtųsi, kad nereikėtų tokių kraštutinių priemonių taikyti, tačiau, panašu, kad tai suveikia, kai nerandami sprendimai“, – kalbėjo ministrė.

Įstatymas numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybėje gali būti įvedamas administracijos direktoriaus nepaskyrus per du mėnesius. Toks režimas įvedamas Vyriausybės teikimu, Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.