- Giedrė Baltrušytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Juodojo kaspino dienai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“.
Archyvo KGB dokumentų skaitykloje Vilniuje jau galima patyrinėti ir šį dokumentą, ir sovietų okupuotų Baltijos šalių disidentų pasirašytą memorandumą, ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas.
„Moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas išliko Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir Algirdo Statkevičiaus KGB bylose. A. Terlecko vadovauta Lietuvos laisvės lyga buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusi viešai skelbti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolus dėl Baltijos valstybių pasidalijimo.
„Kitais metais mes minėsime Lietuvos laisvės lygos įsteigimo 40-metį. Lietuvos laisvės lyga buvo pati radikaliausia neginkluota antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Jos įkūrėjas yra Laisvės premijos laureatas A.Terleckas. Ši organizacija yra mums reikšminga, svarbi tuo, kad ji kėlė viešai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, reikalavo paskelbti Molotovo ir Ribentropo 1939-ųjų metų slaptuosius susitarimus ir panaikinti jų padarinius Lietuvai“, – sakė Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
Artėjant sovietų ir nacių suokalbio 40-mečiui, 1979-aisiais, Lietuvos laisvės lygos aktyvistai išplatino 80-ies mašinraščio puslapių „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir „Baltijos chartija“ kartais vadinamą 45 pabaltijiečių memorandumą, pasirašytą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos disidentų, tarp kurių buvo ir pats Andrejus Sacharovas.
Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė buvo raginamos išlaisvinti pavergtas Baltijos tautas, paskelbti Molotovo–Ribentropo paktą niekiniu ir likviduoti jo padarinius – išvesti iš Baltijos valstybių okupacinę kariuomenę.
„Šis moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei gal yra mažiau žinomas. Pirmiausia galbūt todėl, kad jis yra labai platus dokumentas, ne vieno lapo, ne dviejų lapų, jis buvo paskelbtas antisovietinėje nelegalioje spaudoje. Jis buvo orientuotas į Sovietų Sąjungos vyriausybę ir galbūt plačiau užsienyje jis nepasklido. Bet savo reikšme jis be abejo nenusileidžia 45 pabaltijiečių memorandumui“, – teigė N. Maslauskienė.
Remdamasis memorandumo argumentais, Europos Parlamentas 1983-iųjų sausio 13-osios dienos rezoliucijoje pasmerkė Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.
Patyrinėti „Moralinį ultimatumą“, 45 pabaltijiečių memorandumą ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas visuomenė gali Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje ir internete.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dvi Europos Parlamento frakcijos skatina „Nemuno aušrą“ pašalinti iš koalicijos20
Europos liaudies partijos ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos Europos Parlamente (EP) penktadienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina išmesti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos. ...
-
T. V. Raskevičius sieks išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą1
Naujasis Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pagrindinė jo užduotis yra išlaikyti politinės jėgos matomumą ir aktualumą. ...
-
Laisvės partijos pirmininku išrinktas T. V. Raskevičius34
Laisvės partijos pirmininku išrinktas buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. ...
-
„Laisviečiai“ ragina nesuteikti „Nemuno aušros“ kandidatams postų valdžioje17
Į Seimą nepatekusi Laisvės partija priėmė rezoliuciją, kuria smerkia antisemitizmą ir ragina prezidentą bei valdančiuosius nesuteikti „Nemuno aušrai“ pozicijų parlamente ir vykdomojoje valdžioje. ...
-
A. Armonaitė: Laisvės partijos greitis Lietuvai ir partiečiams galėjo būti per didelis8
Buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto, kad politinės jėgos greitis partijai ir Lietuvai galėjo būti per didelis. ...
-
Laisvės partija suvažiavimo metu rinks naują pirmininką10
Į Seimą nepatekusi Laisvės partija šeštadienį Vilniuje suvažiavimo metu rinks naują politinės jėgos pirmininką. ...
-
J. Pinskus tikina tebevadovaujantis Lietuvos regionų partijai5
Nors lapkričio pradžioje Lietuvos regionų partijos taryba laikinuoju pirmininku paskyrė Vytautą Kamblevičių, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus tikina tebevadovaujantis šiai politinei jėgai. Politikas nurodo, jog tai patvirtino ir Teisingumo minis...
-
G. Paluckas kritusių V. Blinkevičiūtės reitingų nesureikšmina10
Po Seimo rinkimų pasirodžius pirmiesiems reitingams, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas nesiima vertinti stipriai smukusio visuomenės palankumo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Anot jo, tai politologų pr...
-
V. Čmilytė-Nielsen atkirto F. Jansonui: liberalai dieną po rinkimų nepamiršta savo pažadų11
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono mintimis, neva jos vedama partija turėjo galimybę tapti naujos Seimo daugumos dalimi ir išstumti „Nemuno aušrą&ldqu...
-
Trys Kinijos atstovybės nariai paskelbti nepageidaujamais Lietuvoje13
Lietuva tris Kinijos atstovybės personalo narius paskelbė nepageidaujamais šalyje, Pekinui įteikta diplomatinė nota. ...