Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje.

„Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas“, – interviu BNS sakė Qu Baihua, šiuo metu esantis aukščiausio rango diplomatu Lietuvoje.

Lietuvių ir anglų kalba pernai atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pasak Qu Baihua, salos vardo naudojimas atstovybės pavadinime kuria Taivano suvereniteto įspūdį. Pekinas Taivaną laiko separatistine savo teritorija, kurią ilgainiui žada susigrąžinti, prireikus – ir jėga.

Kinijos diplomato teigimu, oficialų Taivano ir Lietuvos santykių pobūdį taip pat įrodo šalių pareigūnų kontaktai.

– Praėjusią savaitę susitikote su parlamentaru Giedriumi Surpliu. Po susitikimo jis sakė, kad Taivaniečių atstovybės pervadinimas išspręstų Lietuvos ir Kinijos santykių problemas. Ar galite papasakoti plačiau, ką kalbėjote?

– Tai taip pat yra klausimai, kuriuos norėčiau paliesti su jumis paprasčiausiai dėl to, kad matome daug pastebėjimų, daug nuomonių tarp Lietuvos politikų, stebėtojų, net mokslininkų, verslo žmonių. Tai rodo, kad žmonėms iš tikrųjų rūpi Kinijos ir Lietuvos santykiai.

Tačiau matome, kad esama tam tikrų neatitikimų arba idėjų, kurios neatspindi faktų. Taip daugiausiai yra dėl to, kad žmonės nepakankamai žino apie Kinijos ir Lietuvos santykius, o kai kurie žmonės žino, bet apsimeta nežinantys.

Kalbant apie susitikimą, mes jį pakvietėme, tai normalu diplomatams. (...) Mūsų tikslas yra skatinti dvišalius santykius, todėl turime susirinkti grįžtamąjį ryšį iš visų visuomenės grupių.

Atsakant į jūsų klausimą, mums niekas nėra svarbiau nei Taivano klausimas. Pastebėjome, kad kai kurie politikai sako, jog mūsų santykių problemos nėra susijusios su Taivano klausimu, nėra susijusios su Taivaniečių atstovybės Vilniuje klausimu, galbūt yra susijusios su kažkuo kitu, (...) tačiau Taivano klausimas yra esminis Kinijos interesas, jis liečia Kinijos nacionalinį suverenitetą ir valstybės saugumą.

– Kaip Lietuva turėtų spręsti šį klausimą?

– Atstovybės pavadinimas yra esminis klausimas nuo pernai liepos, kai jūsų Vyriausybė leido įsisteigti Taivaniečių atstovybei. (...) Mes griežtai priešinamės tokio pobūdžio atstovybei Taivano pavadinimu.

– Ar galite daugiau papasakoti apie pagrindines priežastis, kodėl prieštaraujate atstovybei Taivano pavadinimu?

– Žodžių „Taivano“ ar „Taivaniečių“ naudojimas pavadinime kuria (Taivano) suvereniteto įspūdį. Be to, Taivanas tai (tokį pavadinimą – BNS) laiko sėkmingu proveržiu po daugelį dešimtmečių trukusių diplomatinių pastangų.

Jokia kita šalis, kuri palaiko diplomatinius santykius su Kinija, neleido Taivanui atidaryti savo biuro su žodžiais „Taivano“ ar „Taivaniečių“ jo pavadinime. Visos jos pavadintos Taipėjaus vardu.

Su jūsų Užsienio reikalų ministerija kalbėjome labai aiškiai. Mes net atspausdinome visų atstovybių kitose šalyse ir kitų šalių atstovybių Taipėjuje sąrašą. Niekas nenaudoja tokio pavadinimo. Todėl sakome, kad Lietuva padarė blogą precedentą pasaulyje. Tai žmonėms kuria klaidingą įspūdį, kad egzistuoja viena Kinija ir vienas Taivanas.

Atkreipėme dėmesį, kad kai kurie žmonės visa tai nuvertina ir sako, jog pakeitę pavadinimą, jūs nepasieksite jokio rezultato...

– Lietuvos užsienio reikalų ministerija argumentavo, kad yra įstaigų Taivano pavadinimu, pavyzdžiui, Taivano kultūros centras Paryžiuje. Tad kodėl jums svarbus būtent atstovybės pavadinimas?

– Užsienio reikalų ministerija pateikė tris ar keturis organizacijų pavyzdžius, kurių pavadinime yra žodis „Taivanas“. Tačiau šie biurai nėra atstovybės. Biuras Lietuvoje atstovauja Taipėjui, kultūros centras atstovauja tik kultūrai.

– Taigi, laikote tokius biurus kaip Lietuvoje de facto ambasadomis?

– Taip, tai kaip diplomatinis atstovavimas. Mes sutinkame, kad jūs palaikytume santykius su Taivano verslu, Taivano žmonėmis ne vyriausybiniu lygiu. Kai kalbame apie tinkamą Taivano klausimo sprendimą, turime omenyje, kad neturėtumėte turėti tiesioginių oficialių kontaktų.

Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

– Ar jums rūpi tik atstovybės pavadinimas kinų kalba?

– Ne. Pavadinimo pakeitimas kinų kalba iš „Taivano“ į „Taivaniečių“ nesuveiks. Mes su tuo nesutinkame. (...)

Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas. (...) Mūsų pozicija buvo labai aiški nuo pernai liepos: žodžiui „Taivaniečių“ pavadinime – ne. (...)

– Kokie turėtų būti kiti žingsniai?

– Kiti žingsniai – jums reikėtų laikytis „vienos Kinijos“ politikos. Tai reiškia, kad neturėtumėte turėti oficialių santykių su Taipėjumi. (...)

– Ką dar padarė Lietuva, anot jūsų, pažeisdama „vienos Kinijos“ politiką?

– Jūsų Vyriausybės pareigūnai lankosi Taivane, susitinka su Taivano atstovais, kviečia Taivano užsienio reikalų ministrą kalbėti įvairiuose formatuose, pernai lapkritį priėmėte Taivano delegacijos vadovą (Taivano nacionalinės plėtros tarybos pirmininką Ming-Hsin Kungą – BNS). Visa tai galima vadinti oficialiais santykiais. Be to, Lietuva sako, kad delegaciją priėmė Lietuvos įmonės, bet iš tikrųjų taip buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Visi tai žino. Be to, (...) pasirašėte memorandumus, ir tai suponuoja oficialų ryšių su Taivanu pobūdį.

– Bet Lietuvos Vyriausybės pareigūnai nesilankė Taivane, tik parlamentarai.

– Dar ne. Pastaruoju metu nematėme jūsų Vyriausybės atstovų, praeityje kiti pareigūnai yra buvę Taivane. Suprantu, kad kai kurie Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai palaiko labai artimą kontaktą su Taivano valdžia.

– Turite omenyje viceministrą Mantą Adomėną?

– Taip, vienas iš jų galėtų būti jis.

– O kurie kiti?

– Neįvardysiu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar Lietuva turėtų atsiprašyti Kinijos?

– Taip turėtų būti, jei klysti... Aš nesitikiu didelio atsiprašymo, tačiau manome, kad tai buvo klaida. Jei jau ši klaida buvo pripažinta Jo Ekscelencijos prezidento pono Nausėdos, reikia turėti drąsos klaidą ištaisyti.

– Prieš kurį laiką Užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad palaiko kontaktus su Kinija, siekiant deeskaluoti situaciją. Galite juos apibūdinti?

– Apie kokį laikotarpį kalbate?

– Vieno – dviejų mėnesių. Paklausiu kitaip – kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuo nors Užsienio reikalų ministerijos pareigūnu?

– Turėtų būti apie gruodį. Nuo tada nesusitikome, tik matėme daug debatų apie Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą, nesutarimus tarp prezidento ir Vyriausybės. Prezidentas prašė deeskalacijos plano, bet niekas pas mus neatėjo. Jeigu iš tikrųjų nori deeskaluoti, reikia turėti geresnius santykius su Kinija ir Kinijos žmonėmis. Mes esame čia tam, kad kalbėtumėmės.

Per susitikimus lapkritį, gruodį labai aiškiai sakėme, kad durys deryboms tarp Kinijos ir Lietuvos yra atidarytos. Sakėme tą užsienio reikalų viceministrui Egidijui Meilūnui kelis kartus. Kinija pademonstravo savo nuoširdumą, būtume laimingi visa tai išspręsti ir diskutuoti apie problemas.

– Kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuos nors pareigūnu iš Lietuvos prezidento komandos?

– Gruodį turėjome vieną susitikimą.

– Ar jums pavyko rasti daugiau bendros kalbos su Prezidentūra nei Užsienio reikalų ministerija?

– Pastebėjome, jog prezidentas Nausėda pripažino, kad tarp jūsų šalies institucijų nebuvo išsamių konsultacijų apie Taivano atstovybės pavadinimą. Tai negerai, tai yra klaida. (...) Mes manome taip pat, bet, žinoma, laukiame konkretesnių veiksmų – pakeisti situaciją, ištaisyti klaidas.

– Derybos paprastai reiškia, kad kompromisus turi daryti abi pusės. Ką Kinija žada padaryti, jeigu Lietuva imsis veiksmų, kurių tikitės?

– Jeigu Lietuva iš tikrųjų imsis veiksmų situacijai pataisyti ir kartu dirbsime, kad normalizuotume dvišalius santykius, santykiai grįš į normalų lygį, toliau bus tęsiami visi mainai – prekyba, verslas, kultūra, aukšto lygio oficialūs vizitai, konsultacijos. Tai normalūs kanalai, normali dvišalių santykių raida.

Jau vien dėl to, kad dėl Taivano klausimo sumažinome diplomatinį atstovavimą iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, reiškia, jog savo veiklą sumažinome iki minimumo. Tokioje situacijoje negali tikėtis turėti pilnaverčių (...) santykių tarp Vyriausybių ir žmonių.

– Tačiau Kinija viešai neigė, kad jos Vyriausybė turi ką nors bendra su prekybos sutrikimais, kurie šiuo metu vyksta, o dabar jūs sakote, jog atstovybės pavadinimo pakeitimas grąžins situaciją į normalią.

– Dabar situacija nėra normali, teisingai? Diplomatinio atstovavimo lygis pažemintas. Kitas dalykas – pastebėjome skundus iš jūsų verslo, kad jie turi problemų su importu ir eksportu į Kiniją. Tai taip pat nėra normalu, teisingai? Abiejų šalių interesai nuo to kenčia.

– Tačiau Kinija teigia, kad prekybos trikdžiai nėra susiję su oficialia Pekino pozicija...

– Ne, jie nėra susiję. Kinijoje laikomės taisyklių. (...) Kai kas sako, kad Kinija Lietuvai taiko neoficialias ekonomines sankcijas. Ne, ne.

– Bet tuo pačiu jūs sakote, kad Kinijos Vyriausybė gali kaip nors pataisyti situaciją, jeigu Lietuvos ir Kinijos ryšiai grįš į normalų lygį.

– Taip, nėra klausimo. Jeigu turėsime normalius santykius, viskas vėl bus normalu. (...) Kai santykiai tarp valstybių yra tokie sudėtingi, tai nelieka nepastebėta. Taivano klausimui tapus dėmesio centre, tai žeidžia ne tik Vyriausybę, tai žeidžia 1,4 milijardo Kinijos žmonių.

Natūralu, kad verslo partneriai, kurie palaikė ryšius su Lietuvos įmonėmis, patys jaučia, jog nebėra gerai daryti verslą su Lietuva. Jeigu Lietuva nėra patikima, Kinijos verslui nėra gerai tai tęsti.

– JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė, Japonija nusprendė prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos konsultacijų su Kinija dėl jos veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Kaip tai vertinate?

– Daug apie tai nežinau. Kažkur skaičiau straipsnius, kad Kinijos atsakingos institucijos susitiko su Europos Sąjunga. Mes nesame prieš derybas, nes Kinija laikosi taisyklių. Mes nedarėme dalykų, kuriais mus kaltina jūsų Vyriausybė. Taip pat mes netikime, kad tai yra geras būdas spręsti Lietuvos ir Kinijos santykių klausimus. Egzistuojanti problema yra politinė, ji susijusi su Taivanu, ne ekonominė. (...)

– Kalbant apie situaciją tokią, kokia ji yra – jūs nuoširdžiai tikite, kad šis konfliktas gali būti išspręstas?

– Žinoma. Nesutarimai ir įtampos yra laikinos. Turime ilgą istoriją. (...) Kinija ir Lietuva neturi esminių nesutarimų, neturime interesų susikirtimų. Kinija niekada nelaikė Lietuvos maža šalimi ir nežiūri į ją iš aukšto. Taip kinai nesielgia. Kinija visada gerbia šalis, nesvarbu dideles ar mažas, mes pasisakome už taikų sambūvį.

– Ačiū už pokalbį.