Kubilius: ES šalys galėtų organizuoti bendrus pirkimus gynybos srityje

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad Europos šalys, siekdamos sustiprinti savo saugumą, galėtų organizuoti bendrus, didelius pirkimus gynybos srityje.

Anot jo, tai padėtų realizuoti NATO valstybėms narėms keliamus gynybinius tikslus sparčiau nei iki šiol planuota.

„Būtų geriausia, jeigu mes tuos visus šalių narių poreikius konsoliduotume į didelius bendrus užsakymus. Aš tą pavadinau Big Bang požiūriu, kad iš tokio žingsnelis po žingsnelio, rinkos sąlygų tobulinimo (principo – ELTA), turime pereiti prie Big Bang požiūrio, kur turime ateiti su dideliais užsakymais, dideliais pinigais. Tai savaime konsoliduotų ir pramonę“, – tinklalaidėje „politika.lt“ kalbėjo A. Kubilius.

Būtų geriausia, jeigu mes tuos visus šalių narių poreikius konsoliduotume į didelius bendrus užsakymus.

„Pramonei tokie ilgalaikiai dideli tikslai, bendrai ateinantys iš Europos valstybių, būtų labai naudingi, nes tada jie galėtų planuoti savo gamybos plėtrą. Kita vertus, tai galėtų būti naudinga ir šalims narėms. Štai visoms šalims reikia prašyti Europos pramonės pagaminti tūkstantį tankų. Turėdamas didelį užsakymą gali rimtai derėtis ir prognozuoti, kad tokio vieno tanko kaina bus mažesnė, nei kai eini su mažais užsakymais“, – teigė eurokomisaras.

Pasak jo, pastaroji strategija galėtų reikšmingai paspartinti esamą Europos Sąjungos (ES) šalių ginklavimosi procesą.

„Viešoje spaudoje iš NATO kartais nutekančios informacijos matome, kad skirtumai tarp to, ką reikia turėti ir to, ką turime, yra pakankamai dideli. NATO įvardija, ką reikėtų turėti papildomai: reikia 49 brigadų, pusantro tūkstančio tankų, tūkstančio artilerijos. Mes paimame tuos tikslus ir bandome juos paversti uždaviniu pramonei. Štai tą ir tą reikia pagaminti. Ir ne iki 2044 metų, o greičiau“, – kalbėjo už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas A. Kubilius kaip vieną pirmųjų savo darbų ketina per pirmąsias 100 darbo dienų kartu su Užsienio reikalų ir saugumo politikos eurokomisare Kaja Kallas parengti Europos gynybos planą, dar vadinamą Baltąja knyga.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, vis dažniau kalbama apie Europos poreikį stiprinti savo gynybos infrastruktūrą. Ypač daug dėmesio šiai temai skiria ir išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, taip pat ir NATO vadovas Markas Rutte. Gruodžio pradžioje M. Rutte paragino Aljanso nares įjungti „turbokomresorių, kad būtų užkirstas kelias kitam dideliam karui“, nes, anot jo, Rusijos keliama grėsmė didėja ir Europos šalys gynybos srityje turi padaryti daugiau.

Pernai 32 NATO šalys nustatė minimalų išlaidų gynybai lygį – du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais šį lygį turėtų pasiekti 23 narės, tačiau, anot M. Rutte, pastarąjį tikslą reikės padidinti.

ELTA primena, kad naujajai Vyriausybei pakoregavus 2025 m. biudžeto projektą ir 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, Lietuvos krašto apsaugos finansavimo dydis kitąmet sieks 3,91 proc. nuo BVP.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Trumpulis nuvarys Amerika

Trumpulis nuvarys Amerika portretas
Nebereiks Amerikos, gerai

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Vata pilna galva

Faktas

Faktas portretas
Protingas žmogus, protingai kalba.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių