- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikų ir visuomenės veikėjų, žurnalistų kova socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje yra naujas reiškinys, tačiau kol kas tai – lokalus konfliktas, kurio dalyviai gali patogiai ir selektyviai pateikti atsakymus arba nuo jų išsisukti. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistai Orijana Mašalė ir Arijus Katauskas. „Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris buvo fiziškai nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet Ramūnas Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – komentuoja A. Katauskas.
„Facebook“ erdvėje jau kurį laiką nesiliauja keitimasis klausimais ir atsakymais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis turi klausimų LRT dėl jos veiklos skaidrumo, ypač jam rūpi sužinoti informaciją apie sutartis ir atlyginimus, susijusius su laidų vedėjo, žurnalisto Edmundo Jakilaičio prodiuserine kompanija. Savo ruožtu E. Jakilaitis, televizijos laidų autorius Haroldas Mackevičius ir kai kurie Seimo opozicijos politikai kelia klausimus dėl galimai neskaidrios R. Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ veiklos.
Viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas sako, kad užsienyje nemažai politikų, tarp kurių – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gauna klausimus ir diskutuoja socialiniuose tinkluose, tačiau pastarojo meto įvykiai lietuviškoje „Facebook“ erdvėje – naujiena.
„Buvome pripratę, kad ta komunikacija būdavo daugiau vienpusė arba izoliuota – tam tikra dalis žmonių uždavinėja klausimus, politikai lyg ir gali nuo jų atsiriboti, nes, kol viskas vyksta socialiniame tinkle, nelabai kas kreipia dėmesį.
Tai, kad politikai kalbasi socialiniuose tinkluose, yra gera tendencija, atėjusi iš Vakarų Europos šalių.
Tačiau dabar, kai stebime situaciją, susijusią su LRT, R. Karbauskiu, H. Mackevičiumi, matome šiek tiek kitokį vaizdą. Pirmiausia todėl, kad komunikuojama absoliučiai tik socialiniame tinkle. Ir jei anksčiau politikai, [tarp jų ir] R. Karbauskis, nebuvo aktyvūs socialinėje medijoje, o dar anksčiau socialdemokratai joje net neegzistavo, tai dabar juos matome aktyviai naudojančius socialinius tinklus kaip žiniasklaidos kanalą“, – kalba A. Katauskas.
Viešųjų ryšių ekspertė O. Mašalė taip pat įžvelgia naują reiškinį, tačiau, pasak jos, komunikacija tik per socialinius tinklus, neįtraukiant tradicinės žiniasklaidos, nebus pakankamai rezultatyvi.
„Tai, kad politikai kalbasi socialiniuose tinkluose, yra gera tendencija, atėjusi iš Vakarų Europos šalių. Tai yra galimybė užmegzti dialogą su rinkėjas ir oponentais. Tačiau nereikėtų to pervertinti, Lietuvoje socialinių tinklų erdvė yra per sekli ir be komunikacijos per tradicinę žiniasklaidą jiems bus sudėtinga“, – sako O. Mašalė.
Didžiulė dalis auditorijos lieka neinformuota, dalis atsakymų – nutylėti
O. Mašalė pažymi, kad socialiniai tinklai yra tam tikras burbulas, kurio „gyventojai“ žino vykstančias peripetijas, gali susidaryti nuomonę apie tam tikrus asmenis, tačiau dalis visuomenės lieka neinformuota.
„Socialiniuose tinkluose mes patys susikuriame tam tikrą burbulą žmonių, kurie mums patinka, kuriems patinkame mes, ir gyvename erdvėje, tikrai neatspindinčioje visos visuomenės. Dabar socialiniuose tinkluose pakankamai aktyvūs visuomenės nuomonės lyderiai, tačiau jie nebūtinai pasiekia atokiausias Lietuvos vietas, kurias pasiekia regioninė žiniasklaida ar gyvi susitikimai. Todėl neretai tai yra tam tikros „burbulinės“ kovos, ir tai nereiškia, kad visa Lietuvos visuomenė yra informuota, įsitraukusi ir žino visas peripetijas“, – teigia pašnekovė.
Sukelti triukšmą socialiniame tinkle R. Karbauskiui labai patogu, nes ten jis gali vienkryptiškai pateikti informaciją ir, turėdamas savo rėmėjus, gerai apsiginti.
Savo ruožtu A. Katauskas pastebi, kad, nors internetinėje žiniasklaidoje diskusija yra nušviečiama, televizijoje, radijuje apie tai daugiau informacijos išgirsti jam neteko.
„Sukelti triukšmą socialiniame tinkle R. Karbauskiui labai patogu, nes ten jis gali vienkryptiškai pateikti informaciją ir, turėdamas savo rėmėjus, gerai apsiginti. Kita pusė irgi žino, kaip naudotis socialine medija. Tačiau kol kas tai lokalus konfliktas – iki tol, kol į jį įsijungs sunkioji artilerija – televizija, regioninė spauda.
Esu beveik tikras, kad tai turėtų įvykti. Jei atsiras kalbančių ūkininkų, kitų žmonių ar faktų, kurie patvirtins arba vienos, arba kitos pusės kaltinimus, tai bus papildomas katalizatorius įsijungti tradicinei žiniasklaidai. Tik tada realiai kažkuri pusė bus prispausta prie sienos“, – sako A. Katauskas.
O. Mašalė taip pat įsitikinusi, kad daug kas priklausys nuo naujų liudytojų, naujų faktų atsiradimo: „Nuo to, ar atsiras naujas skandalas, ar paaiškės naujų papildomų aplinkybių apie veikiančius herojus, priklausys, kaip viskas vystysis toliau. Kaip suprantu, žiniasklaida jau yra vieninga, žurnalistams atsirado sportinis interesas sužinoti ir kapstyti giliau. Jei paaiškės naujų detalių, matysime istorijos tęsinį.“
Tiesa, A. Katauskas abejoja, ar R. Karbauskis atsakys į jam pateiktus klausimus, tačiau įvardija vieną faktorių, kuris galėtų lemti, kad politikui lengvai išsisukti nebepavyks.
„Esu įsitikinęs, kad R. Karbauskis neplanuoja eiti į tradicinę žiniasklaidą ir atsakinėti į jam užduotus klausimus; jis neis į kanalus, kurių nevaldo. Gali atsakyti į klausimus klausimais, jo mėgstamu būdu – per teisininkus, „tai, kas teisėta ir atitinka įstatymus, nėra pažeidimas, todėl neturiu atsakinėti“ forma. Bet kad gautume atsakymus į klausimus, kurie užduoti E. Jakilaičio ar H. Mackevičiaus, nėra šansų.
R. Karbauskis nėra tokio lygio specialistas, kad galėtų atsakinėti į klausimus viešai. Dabar jau prašoma tokios informacijos ir užduodami tokie klausimai, į kuriuos jis be normalaus pasiruošimo atsakyti negali. Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris fiziškai buvo nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet R. Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – teigia pašnekovas.
Atsakymai netenkino
LRT.lt primena, kad gruodžio pradžioje žurnalistas E. Jakilaitis, pažymėjęs, jog R. Karbauskis atsisako atvykti į jo laidas, socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė 24 klausimus apie R. Karbauskio verslo ryšius su Rusija, trąšų verslą, nuslėptus mokesčius, apie darbą Kazimieros Prunskienės vadovautoje Žemės ūkio ministerijoje, taip pat apie su R. Karbauskiu susijusias įmones. Dar dešimčia klausimų panašia tematika jį papildė „Lietuvos ryto“ Žurnalistinių tyrimų skyriaus redaktorė Rasa Karmazaitė.
Vėliau klausimų apie tai, ar R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ apeidinėja ES antidempingo taisykles (į iš Rusijos importuojamą azoto nitratą (salietrą) įmaišyti priedų ir taip nemokėti muito mokesčių) pažėrė televizijos laidų autorius H. Mackevičius. Jis socialiniame tinkle taip pat dalijosi informacija apie į teisminius procesus su „Agrokoncernu“ įsivėlusius, skolų turinčius ir galimai be žemės likusius ūkininkus.
R. Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje E. Jakilaičiui atsakė, jog tapęs politiku versle nebedalyvauja, tačiau kiekvienam iš 24 klausimų aiškių kontrargumentų nesudėliojo. „Valstiečių“ lyderis pažymėjo, esą „Agrokoncernas“, importuodamas trąšas, sumoka visus priskaičiuotus mokesčius, jokių ginčų su valstybės institucijomis dėl muitų, trąšų kokybės neatitikimų ar kitų dalykų neturi. Politikas teigė, kad „Agrokoncerno“ įmonių grupės bendrovės neatlieka jokių neteisėtų ir gerai moralei bei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmų.
Na, o atsakydamas H. Mackevičiui teigė, kad, jei nors viena iš atsakingų institucijų nurodys, jog H. Mackevičiaus minimi dalykai yra teisingi ir su R. Karbauskiu siejamas verslas yra pažeidęs įstatymus, ES direktyvas, politikas mielai jį pasikvies į svečius, o visą jų pokalbį bus galima transliuoti tiesiogiai.
Nė vienas iš klausiusiųjų tenkinančių atsakymų iš R. Karbauskio teigė neišgirdęs. Savo ruožtu R. Karbauskui pritrūko atsakymų dėl LRT veiklos, sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis bei darbuotojų atlyginimų. Tiesa, politiką labiausiai domino sutartys ir finansiniai reikalai, susiję su E. Jakilaičio prodiusuojamomis ir vedamomis laidomis. Pastarųjų sąmatas ir konkrečių pareigybių atlyginimus žurnalistas neseniai pateikė savo „Facebook“ paskyroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. V. Raskevičius sieks išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą
Naujasis Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pagrindinė jo užduotis yra išlaikyti politinės jėgos matomumą ir aktualumą. ...
-
Laisvės partijos pirmininku išrinktas T. V. Raskevičius14
Laisvės partijos pirmininku išrinktas buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. ...
-
„Laisviečiai“ ragina nesuteikti „Nemuno aušros“ kandidatams postų valdžioje12
Į Seimą nepatekusi Laisvės partija priėmė rezoliuciją, kuria smerkia antisemitizmą ir ragina prezidentą bei valdančiuosius nesuteikti „Nemuno aušrai“ pozicijų parlamente ir vykdomojoje valdžioje. ...
-
A. Armonaitė: Laisvės partijos greitis Lietuvai ir partiečiams galėjo būti per didelis5
Buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto, kad politinės jėgos greitis partijai ir Lietuvai galėjo būti per didelis. ...
-
Laisvės partija suvažiavimo metu rinks naują pirmininką10
Į Seimą nepatekusi Laisvės partija šeštadienį Vilniuje suvažiavimo metu rinks naują politinės jėgos pirmininką. ...
-
J. Pinskus tikina tebevadovaujantis Lietuvos regionų partijai5
Nors lapkričio pradžioje Lietuvos regionų partijos taryba laikinuoju pirmininku paskyrė Vytautą Kamblevičių, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus tikina tebevadovaujantis šiai politinei jėgai. Politikas nurodo, jog tai patvirtino ir Teisingumo minis...
-
G. Paluckas kritusių V. Blinkevičiūtės reitingų nesureikšmina8
Po Seimo rinkimų pasirodžius pirmiesiems reitingams, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas nesiima vertinti stipriai smukusio visuomenės palankumo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Anot jo, tai politologų pr...
-
V. Čmilytė-Nielsen atkirto F. Jansonui: liberalai dieną po rinkimų nepamiršta savo pažadų11
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono mintimis, neva jos vedama partija turėjo galimybę tapti naujos Seimo daugumos dalimi ir išstumti „Nemuno aušrą&ldqu...
-
Trys Kinijos atstovybės nariai paskelbti nepageidaujamais Lietuvoje13
Lietuva tris Kinijos atstovybės personalo narius paskelbė nepageidaujamais šalyje, Pekinui įteikta diplomatinė nota. ...
-
G. Paluckas viliasi, kad kandidatai į ministrus prezidentui paliko gerą įspūdį2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas viliasi, kad kandidatai į ministrus prezidentui Gitanui Nausėdai paliko gerą įspūdį. ...