„Dar 2007 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybė priėmė šį strateginį sprendimą (dėl sinchronizavimo – BNS). Jo įgyvendinimui, be jokios abejonės, prireikė beveik 18 metų ir visų Vyriausybių indėlio. Todėl reikia padėkoti tiek G. Kirkilui, tiek Andriui Kubiliui, tiek Algirdui Butkevičiui, tiek Sauliui Skverneliui, tiek Ingridai Šimonytei, kurie, kaip mes Lietuvoje juokaujame, nemetė kelio dėl takelio“, – sekmadienį Vilniuje „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre žurnalistams sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, sinchronizavimas nebūtų įgyvendintas be Baltijos šalių energetikų darbo, ES paramos bei Lenkijos.

„Mūsų draugai, partneriai Europoje finansavo beveik du trečdalius šio projekto kaštų. Be šios investicijos, pagalbos ir paramos projekto įgyvendinimas būtų šiek tiek sudėtingesnis ir truktų ilgesnį laiką“, – sakė G. Paluckas.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad Baltijos šalių regionas energetinio atsparumo prasme yra „stiprus kaip niekad“.

Vis dėlto G. Paluckas atkreipė dėmesį, kad darbas nėra baigtas, o būsimų vyriausybių užduotis bus išlaikyti ir sustiprinti šią energetinę nepriklausomybę.

„Jungtys turės bus saugomos, papildomos jungtys turės būti stiprinamos ir tiesiamos, o vietiniai generaciniai pajėgumai – plečiami. Tik tada galėsime sakyti, jog iš tikrųjų esame stiprūs ir turime energetinę sistemą, duodančią naudą Europos kontinentiniams tinklams“, – sekmadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas.

L. Penek/LRVK nuotr.

Estijos klimato ministrė Yoko Alender (Joko Alender) pabrėžė, kad prisijungimas prie Vakarų tinklų pareikalavo ne tik politinės valios ir bendrų vertybių, bet ir realaus darbo, kurį atliko trijų Baltijos šalių inžinieriai, elektrikai.

„Žmonės dirbo savo kasdienį darbą, bet remdamiesi mūsų bendromis vertybėmis“, – sakė politikė.

Baltijos šalių prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklų Vilniuje, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ būstinėje, stebėję už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas pabrėžė, kad energetikos politika yra ir saugumo politika.

Anot jo, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą verčia būti 100 proc. nepriklausomiems nuo Rusijos energetikos sistemos.

„Dėl to šiandien svarbi diena ir Europos saugumui, ne tik trims Baltijos valstybėms“, – pabrėžė eurokomisaras.

Pasak jo, šis elektros tinklų sinchronizavimas reikšmingas ir dėl ekonominių priežasčių, prisijungus Baltijos šalims Europos energetinė sistema taps labiau konkurencinga, elektros kainos mažės.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius akcentavo, kad nepaisant subyrėjusios sovietų imperijos, Lietuva, Latvija ir Estija dar kelis dešimtmečius priklausė Rusijos „vamzdynų imperijai“, todėl sinchronizacija prilygsta stebuklui.

Šeštadienį Lietuva, Latvija, Estija sėkmingai atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu, o sekmadienį 14.05 val., prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.

Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.

Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.

Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.

Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungties „LitPol Link“, per kurią įvyko sinchronizavimas, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.

Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.