„Man garbė ir privilegija būti Kyjive su pirmuoju vizitu kaip Lietuvos ministrui pirmininkui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Paluckas.

„Prie Kyjivo Atminimo sienos kartu su Ministrų kabinetu pagerbiau žuvusius Ukrainos didvyrius, vyrus ir moteris, kurie paaukojo savo gyvybes už savo šalies, o kartu ir Europos laisvę“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį Vyriausybės nariai darbo vizitu atvyko į Ukrainą.

Vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių susitikimas, o taip pat dvišaliai premjero susitikimai su Ukrainos vadovais.

Su G. Palucko vadovaujama delegacija į Ukrainą vyko aplinkos ministras Povilas Poderskis, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministras Rimantas Mockus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Iš naujosios Vyriausybės narių į Ukrainą nevyko tik finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministrų kabinetą į Ukrainą lydi Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, ambasados Ukrainoje, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai.

Kaip informavo Vyriausybė, susitikimuose numatoma aptarti tolimesnės įvairiapusės paramos Ukrainai formas, kurios prisidėtų prie ukrainiečių pergalės bei suteiktų pagreitį reformoms, būtinoms šalies euroatlantinei ir europinei integracijai, saugumo padėtį regione ir sankcijas Rusijai bei agresijoje bendrininkaujantiems režimams, kitus šalims rūpimus klausimus.

Akcentavo narystę NATO

Jo išvakarėse Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys BNS teigė, kad vizitas pasiųs žinią, jog parama Ukrainai tęsis ir su naująja valdžia, nes tai – pirmas toks įvykis istorijoje, kai „kita valstybė atvažiuoja su visu Vyriausybės kabinetu“.

Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kyjive susitiko su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha. Pokalbio metu ministrai aptarė karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai prioritetus.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, taip pat daug dėmesio skirta Rusijos sulaikymo priemonėms, tarp jų – ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai bei jas apeiti talkinančioms šalims.

„Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas. (...). Vienintelis kelias į tvarią ir teisingą taiką – realios saugumo garantijos, pirmiausia – Ukrainos narystė NATO. Suteikti šias garantijas yra mūsų – Vakarų šalių – atsakomybė“, – susitikimo metu pabrėžė K. Budrys.

L. Penek nuotr.

Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių.

Žada tęsti sankcijų politiką

Šią savaitę ES lyderiai Briuselyje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jis įvyko likus beveik mėnesiui iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į Baltuosius rūmus.

„Pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje priėmėme jau 15-ąjį sankcijų paketą, sankcijų politika bus tęsiama ir toliau. Rusijos karo mašiną spausime tol, kol ji sustos“, – teigė K. Budrys.

Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai. Taip pat manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos bet kokiu tarpuvaldžiu, kad geriau aprūpintų Maskvos pajėgas ir sukeltų dar didesnę įtampą.

Be kita ko, pastaruoju metu girdėti pasvarstymų apie galimas taikos derybas kitąmet ir galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios užtikrintų galimo būsimo taikos susitarimo sėkmę.

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.

Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.