- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs siūlymą leisti rašyti moterų pavardes su galūne -a, sprendimo nepriėmė. Po aistringų diskusijų šio klausimo svarstyme nutarta padaryti pertrauką.
Šios idėjos autorė Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė mano, kad pavardė yra privataus gyvenimo klausimas, žmogaus pasirinkimas, o ne viešo gyvenimo reikalas.
Pristatydama Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, ji tvirtino, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė rinktis.
„Tai būtų dar vienas pasirinkimas, jis nebus privalomas. Jeigu tai neprieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai, tai daugiau kažkokių papildomų ribojimų neturėtų būti. Aš į tai žiūriu kaip į asmens privataus gyvenimo klausimą. Žmonės nesupranta, kodėl jie negali turėti tokios galimybės? Tarkime, jeigu pavardė yra Aušra, tuomet moteris galėtų būti ne Aušrė ar Aušrienė, o Aušra, analogiškai ne Stundžė ar Stundžienė, o Stundžia“, – komiteto posėdyje sakė I. Pakarklytė.
Seimo komiteto nariai daugiausia diskutavo apie tai, ar pavardė yra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas ar tai visgi asmens tapatybės klausimas.
„Leiskime žmonėms vadintis taip, kaip jie nori, kaip jiems atrodo. Nebandykime reguliuoti to, ko negalima sureguliuoti“, – kvietė Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Parlamentaras stebėjosi, kodėl, pvz., moteris gali būti Aleknienė, Aleknė, kas jam skamba keistai, bet Alekna – negali.
Seimo narys „laisvietis“ Marius Matijošaitis atkreipė dėmesį į problemas dėl pavardės, nepatogumus, su kuriais kartais tenka susidurti į užsienį vykstančioms šeimoms. Jo nuomone, susikurti tokių trikdžių būtų netikslinga.
Su kalba siūlė elgtis atsargiai ir išgirsti profesionalus
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violetos Meiliūnaitės, kalbos komisija nuosekliai laikosi pozicijos, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis.
Jeigu sakome, kad neklausykime profesionalų, tai neklausykime ir kitų sričių profesionalų.
„Įstatymas neturėtų pavirsti gramatikos taisyklių išimčių sąrašu“, – komiteto posėdyje sakė V. Meiliūnaitė.
Nekurti begalybės išimčių taip pat ragino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
„Natūralu, kad tų išimčių atsiradimas generuoja naujų išimčių atsiradimą“, – mano ji.
Seimo narys demokratas Algirdas Stončaitis siūlė diskutuoti apie pavardžių rašymo įvairius aspektus.
„Reikia stengtis kalbą išlaikyti, nes tai yra nacionalinis turtas. Nesutinku, kad valstybė neturi kištis ir neturi reguliuoti. Tačiau laikai keičiasi, kažkada galūnė su raide - ė buvo nepriimtina. Diskutuoti galime ir turime. Manau, kad negirdėti specialistų būtų neteisinga“, – sakė jis.
Tuo metu kategoriškai prieš galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a pasisakė Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis, įžvelgdamas tame „kalbinį nihilizmą“.
„Jeigu sakome, kad neklausykime profesionalų, tai neklausykime ir kitų sričių profesionalų“, – ironizavo jis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar ketina sugrįžti prie Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės iniciatyvos. Projektą taip pat svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Projektą pateikimo stadijoje palaikė 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19.
Savo vertinimą šiuo klausimu dar pernai yra pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jos išvada dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų „yra neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių“.
Priėmus siūlomas pataisas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“. Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet3
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius138
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams19
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui20
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...