„Ankstesnė Vyriausybė save pozicionavo kaip centro-dešinės. Natūraliai suponuotų, kad tokia Vyriausybė turėtų būti artimesnė verslui. Ir galbūt taip buvo deklaracijų lygiu. Bet ne pirmas kartais, kai su verslu nesikalbama. Ir net galbūt yra noras keršyti už vieno ar kito kandidato parėmimą“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė G. Nausėda.

„Tai ne aš sakiau, tai sakė pats ponas Paukštys“, – paklaustas, ar teigia, kad buvusi Vyriausybė šiuo sprendimu keršija A. Paukščiui, atsakė šalies vadovas.

A. Paukštys lapkričio mėnesį teigė, kad situacija vystant milijardinį projektą esmingai pasikeitė po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų. Verslininkas tuo metu svarstė, kad jo finansinė auka tuo metu perrinkimo siekusiam G. Nausėdai „kažką įskaudino“ ir sutrikdė iki tol vykusį gana sklandų bendravimą su atsakingomis valstybės institucijomis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad daug klausimų kelia ir tai, jog šie „logiškai nepaaiškinami pakeitimai“ buvo įgyvendinami jau po Seimo rinkimų, kai naujoji Vyriausybė žinojo, jog jos kadencija besibaigianti. Jis tvirtino – situaciją privalu taisyti.

„Kyla daug klausimų, kada tokie sprendimai priimami jau išaiškėjus, kokie rinkimų rezultatai, žinant, jog šios Vyriausybės kadencijos beliko keletas dienų. Ir priimant sprendimus, kurie logiškai labai sunkiai paaiškinami, nes yra nukreipti ne prieš valstybes, kurių atžvilgiu taikome sankcijas. Bet jie priimami ir atžvilgiu valstybių, į kurias eksportuoja mūsų verslininkai ir kurios neturi ryšių su Rusija ir jos karu prieš Ukrainą“, – komentavo prezidentas.

„Manau, kad reikia labai staigiai taisyti situaciją ir suprasti, kad tai ir geografiškai neadekvatu. Ir tai nukreipta prieš prekes, kurios neatitinka dvigubos paskirties kategorijos“, – pridūrė jis.

„Teltonikos“ įmonių grupės vadovas A. Paukštys pirmadienį „Žinių radijui“ teigė manantis, jog nueinanti Vyriausybė priimdama papildomus draudimus dėl dvejopos paskirties prekių eksporto galėjo vadovautis asmeniškumais ir kerštauti jam dėl lapkritį kilusio skandalo, kai verslininkas paskelbė apie šalies institucijų negebėjimą spręsti biurokratines problemas, susijusias su didelėmis investicijomis.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.