- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant Seime ir viešojoje erdvėje vykusių aršių diskusijų, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) reformos įstatymą.
Tai Eltai ketvirtadienį patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Seimas praėjusią savaitę patvirtino LGGRTC reformą. Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas. Ją sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po vieną Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar du nariai būtų deleguoti Seimo. Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d.
Taip pat numatyta, kad taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be kita ko, naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.
Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat praplėstas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Visgi, LGGRTC pokyčiai sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Įstatymo priėmimo dieną prie Seimo piketuoti susirinko apie pusšimtį prieš reformą nusiteikusių aktyvistų, taip pat „Nacionalinio susivienijimo“ partijos atstovų.
Abejones reiškia ir dabartinis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, svarstantis, ar pavyks sklandžiai įgyvendinti įstatyme numatytus pakeitimus, mat, centro skaičiavimais, tarybos ir rezistentų teisių komisijos darbo apmokėjimui kitąmet esą prireiks daugiau kaip pusės milijono eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: Baltijos valstybės sutarė įvesti sankcijas malšinusiems protestus Sakartvele3
Laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad Baltijos valstybės sutarė įvesti nacionalines sankcijas tiems, kurie Sakartvele malšino teisėtus protestus prieš Vyriausybės sprendimą atidėti narystę Europos S...
-
„Nemuno aušra“ į teisingumo ministrus prezidentui pateikė V. Kulikausko kandidatūrą3
Advokatui Gintautui Bartkui atsisakius kandidatuoti į teisingumo ministrus, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ prezidentui pateikė buvusio Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Virginijaus Kulikausko kandidatūrą. ...
-
G. Nausėda: Europos Sąjunga negali leisti Sakartvelui tapti antrąja Baltarusija9
Sakartvele tęsiantis aršiems protestams dėl vyriausybės sprendimo atidėti stojimą į Europos Sąjungą (ES), prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Bendrija negali leisti šaliai tapti antrąja Baltarusija. ...
-
Teisininkai tvirtina, kad K. Budrio kandidatūrai kliūčių nėra: tai politinės kultūros klausimas4
Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo ka...
-
Aiškėja nauji pretendentai į TS-LKD pirmininkus: I. Šimonytė partijai nevadovaus?18
Konservatorių gretose netylant kalboms, kad kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė gali atsisakyti dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, galimybę kandidatuoti į šias pa...
-
R. Žemaitaitis: į teisingumo ministrus veikiausiai bus teikiama V. Kulikausko kandidatūra11
Advokatui Gintautui Bartkui atsisakius kandidatuoti į teisingumo ministrus, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad veikiausiai į šias pareigas bus teikiamas buvęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Virginijus Ku...
-
G. Bartkus nusprendė neiti teisingumo ministro pareigų18
„Nemuno aušros“ teikiamas kandidatas į teisingumo ministrus, advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pretenduoti į naująsias pareigas. ...
-
Tęsiantis neramumams Sakartvele, iš pareigų traukiasi šalies ambasadoriai Lietuvoje ir JAV3
Sakartvelui ketveriems metams stabdant derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), protestuodami prieš šį sprendimą iš pareigų atsistatydino šalies ambasadoriai Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). ...
-
I. Šimonytė pasveikino Rumuniją Susivienijimo dienos proga5
Laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vardu pasveikino Rumuniją Susivienijimo dienos proga. ...
-
Dvi Europos Parlamento frakcijos skatina „Nemuno aušrą“ pašalinti iš koalicijos49
Europos liaudies partijos ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos Europos Parlamente (EP) penktadienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina išmesti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos. ...