„Turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais – mes nematome to kaip atskiro vieneto“, – pridūrė jis.

K. Budrio teigimu, dronai kariuomenėje turėtų veikti „sąveikoje su kitomis platformomis“. Anot jo, VGT taip pat rekomendavo plėtoti dronų pajėgumą „Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“.

Prezidento patarėjo teigimu, VGT posėdžio metu kalbėta, kad spartesniam dronų pajėgumų vystymui reikia ir teisės aktų pokyčių, kad „būtų galima daugiau padaryti Lietuvos gynybos pramonės pagalba“.

Anot K. Budrio, kasmet dronų pajėgumo vystymui yra numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 m. bepiločiams orlaiviams vystyti numatyta 200 mln. eurų.

Kęstutis Budrys. P. Peleckio / BNS nuotr.

Prezidento patarėjas pridūrė, kad posėdyje kalbėta ne tik apie oro sistemas, bet ir apie bepilotes jūrines sistemas, povandeninius dronus.

Žingsnis link dronų ekosistemos kūrimo

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas sakė, kad VGT sprendimas yra žingsnis į priekį link dronų ekosistemos kūrimo.

Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome.

„Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome“, – teigė L. Kasčiūnas.

NSGK sausį VGT nariams išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

„Nuo koncepcijos iki dabar, ką mes realiai planuojame, matau žingsnį į priekį, kadangi nuo orientacijos vien į žvalgybinius dronus, pereiname prie kovinių dronų plėtojimo“, – pasakojo komiteto pirmininkas.

„Mažieji FPV dronai irgi tampa integralia sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pridūrė jis.

Pasak L. Kasčiūno, norint, kad Lietuva neatsiliktų dronų technologijos vystyme, neužteks tik įsigyti bepiločius orlaivius iš užsienio gamintojų.

„Reikės galvoti, kaip sukurti tą mano vadinamą ekosistemą su gamyba, testavimu, inovacijomis Lietuvoje. Čia ne tiek kariuomenės reikalas, čia visos ekosistemos reikalas, kad reikia užkurti mūsų dronų pramonę, rengimo centrus ir visa kita“, – teigė parlamentaras.

Laurynas Kasčiūnas. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Negalime vadovautis praeito amžiaus dokumentais“

Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad šis dokumentas nuolat atnaujinamas, reaguojant į karo Ukrainoje pamokas.

K. Budrys sako, kad tai nėra atskiras dokumentas, bet planų atnaujinimas, kurį paskatino NSGK pasiūlyta koncepcija.

„Tai yra gyvas procesas, 2017 metai, 2024 metai – skirtingi pasauliai, mes negalime vadovautis vos ne praeito amžiaus dokumentais“, – teigė prezidento patarėjas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.