„Jei tai yra Užsienio reikalų ministro kalbėjimas, ministro, kuris kaip vykdomosios valdžios atstovas priima sprendimus, (pasisakymai – BNS), reikėtų suklusti, kadangi kai kurios žinutės yra keistos, švelniai tariant, pavyzdžiui, kai kvestionuojama kolektyvinė gynyba, lyg ji nebeveiktų, reiktų kažkokių kitų gynybos formų ieškoti“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Jei tai yra Užsienio reikalų ministro kalbėjimas (...), reikėtų suklusti, kadangi kai kurios žinutės yra keistos, švelniai tariant.

„Šitą kvestionuoti pavojinga, kadangi šitas mintis skaito ir mūsų sąjungininkai. Jei patys netikim, kaip įtikinti tuos sąjungininkus ginti mus, jei, neduok Dieve, to prireiktų? Šita prasme toks kalbėjimas ne tik pavojingas, yra tiesiog žalingas“, – kalbėjo ji.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje.

Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui. Panašiai jis kalbėjo ir viešėdamas Taline.

Anot A. Skaisgirytės, nežinia, „su kokia kepure tos žinios komunikuojamos“ – ar politikas kalba kaip Seimo narys ir valdančiosios partijos pirmininkas, ar kaip politologas, keliantis ir paneigiantis hipotezes.

Jei tai yra Seimo nario ir, kas yra svarbu, partijos pirmininko kepurė, galima suprasti galbūt kaip šiek tiek priešrinkiminį  kalbėjimą, kad suburti savo sekėjus atremti naujoms grėsmėms.

„Jei tai yra Seimo nario ir, kas yra svarbu, partijos pirmininko kepurė, galima suprasti galbūt kaip šiek tiek priešrinkiminį  kalbėjimą, kad suburti savo sekėjus atremti naujoms grėsmėms, tačiau iš tikrųjų grėsmės ne naujos“, – sakė A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, Lietuva siekė įstoti į NATO ir „turėti tą NATO skėtį“, kad jaustųsi saugesnė. Pasak patarėjos, Lietuvos saugumo pamatas buvo ir yra kolektyvinė gynyba.

„Žinutes skaito partneriai, skaito sąjungininkai, skaito ir Lietuvos nedraugai. Visi atitinkamas išvadas pasidaro. Pasidaro išvadas ir Lietuvos pilietis, kuris galbūt dabar sutrikęs, galvoja, kaip čia yra, kur mes čia esam, ar saugu Lietuvoje gyventi?“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, vertėtų susikoncentruoti į Lietuvos namų darbus – kuo greitesnį vokiečių brigados atėjimą ir įkurdinimą Lietuvoje, stiprinti savo kariuomenę, tęsti pasirengimą visuotinei gynybai.

„Ministras tris metus Vyriausybėje šitoje dirba, kas padaryta – padaryta kai kurių darbų. Darbų dar lieka padaryti. Jei kalbame užsienyje – kalbėkime labai atsakingai“, – teigė patarėja.

Pats prezidentas, praėjusią savaitę reaguodamas į ministro pasisakymus, teigė, jog grėsmės taip greitai nepasikeitė, ir paragino Lietuvos diplomatijos vadovą „atsisėsti ir nusiraminti“.