Rusijai nepavykus užgrobti visos Ukrainos, pajėgos permetamos į Donbasą ir Luhanską. Vilniaus universiteto docentas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys pakomentavo šią situaciją.

„Pirmomis karo dienomis buvo pasirodžiusi informacija, kad Rusijos žiniasklaidoje buvo tekstai, parašyti apie tai, kokia sėkminga pergalė ir projektai. Tie tekstai iš internetinių portalų buvo išimti iš karto, kai pasimatė, kad pirmos dienos nepavyko. Ten buvo šnekama apie „Nova Rusija“. Vadinasi, ta idėja, gimusi prieš aštuonerius septynerius metus, darbotvarkėje buvo nuo pat pirmų karo dienų, tik dėl karo dinamikos buvo nutildyta“, – sakė D. Šlekys. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak eksperto, amerikiečiai labai skeptiškai vertina Rusijos duodamus pažadus.

„Iš Kyjivo, Černigovo, viena vertus, jie atitraukė pajėgas, bet ateina indikacijos, kad jie toliau kasasi apkasus, stiprina gynybinį perimetrą, kad ukrainiečiai negalėtų jų išvyti, ir kartu jie liktų ten. Tai reiškia, kad visų Kyjive dislokuotų ukrainiečių pajėgų negali atitraukti ir siųsti į Donbaso regioną, nes prie Kyjivo apkasuose yra rusų kariai. Vadinasi, dėl viso pikto tu turi laikyti rezervą Kyjive, kuris gali būti svarbus ginant Donecko regioną. Čia prasidės katės-pelės žaidimas. Kaip paskirstyti tą mažą resursą, ypač ukrainiečių kariuomenės?“ – šnekėjo D. Šlekys.

Didesnė grėsmė V. Putino režimui yra net ne NATO, o Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga yra tam tikras gyvenimo būdas.

Jis paaiškino, kad Rusijos karių atitraukimas gali reikšti tai, kad jie tiesiog nori laiko atsargoms pasipildyti. Tai įrodo ir faktas, kad Rusijos kariai komplektuojami ir toliau iš įvairių vietų, pvz., Armėnijos, Sakartvelo.

„Jiems neužtekto sukauptų karių pirmam smūgiui, pirmam mėnesiui. Dabar jie turi dilemą, jiems reikia naujų karių, bet nauji kariai gali ateiti tik darant mobilizaciją, imant rezervistus, mokytojus verslininkus. Todėl pirmiausia vežama iš kitur, kur yra mažiau integruoti į Rusiją regionai, ima samdinius arba tokius žmones, kurie yra prisiėmę greitųjų paskolų Rusijoje ir sako: „Nurašau paskolą, jei tarnauji“. Jie ima tokius segmentus, nes nenori imti didžiosios masės žmonių, nes sukels pernelyg daug klausimų“, – teigė ekspertas.

Tačiau tokie žmonės nėra apmokyti, pasiruošę karui, aiškino pašnekovas.

„Apie kokybę net neturime kalbėti. Čia yra tas momentas – geriau mes žmonių jūrą, kuri palaikys momentą spaudimo, turės daug aukų, bet kadangi žus žmonės iš tokių marginalių regionų ar visuomenės sluoksnių, mažai kas dėl jų verks. Taip matyčiau V. Putino komandos logiką“, – tikino D. Šlekys.

Jis paaiškino, ko vertos kalbos, kad Rusija neva leidžia Ukrainai stoti į Europos Sąjungą.

„Čia yra įdomus ėjimas, turint omenyje, kad visas Ukrainos karinis skriaudimas prieš aštuonerius metus prasidėjo dėl Ukrainos noro turėti didesnę integraciją su Europos Sąjunga. Kol kas abejoju, kad Kremlius su tuo sutiktų, nes, mano manymu, didesnė grėsmė V. Putino režimui yra net ne NATO, o Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga yra tam tikras gyvenimo būdas – geresnė ekonomika, daugiau laisvės. Ar nori Kremlius Ukrainoje turėti geriau gyvenančius žmones? Labai nustebčiau, kad čia taip lengva ranka jie sutiktų“ – svarstė D. Šlekys.