- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antrina Prezidentūrai ir sako, kad Užsienio reikalų ministerija (URM), nusprendusi nepratęsti ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio kadencijos, daro spaudimą diplomatui.
„Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamos URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.
„Tikrai nematau jokių priekaištų. Tai yra vienas iš profesionaliausių mūsų diplomatų visomis prasmėmis – dalykine, profesine, galiausiai, asmenine“, – aiškino jis.
S. Skvernelis pastebėjo, kad nusprendus atšaukti ambasadorių, institucijos privalo sutarti, kas jį pakeis. Antraip, tęsė jis, gali susiklostyti jau kadaise matytas scenarijus, kai Prezidentūra ir URM ilgą laiką ginčijosi dėl ambasadoriaus prie Europos Sąjungos.
Konfliktą gali išspręsti tik premjerės ir prezidento dialogas
Vertindamas neblėstantį konfliktą tarp prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, ekspremjeras pažymėjo – šiuos ginčus turėtų imtis spręsti premjerė Ingrida Šimonytė.
„Matau vienintelį kelią ir būdą, kas galėtų išspręsti – prezidento ir premjerės dialogas ieškant kompromiso“, – svarstė politikas.
„Nors prezidentas juo (ministru G. Landsbergiu – ELTA) pasitiki ir tą pasitikėjimą išreiškė viešai, to dialogo nepakanka“, – pažymėjo jis.
Be to, politikas užsiminė ir apie kitų Ministrų kabineto narių atsakomybę.
„Kiti ministrai taip pat neturėtų likti nuošalyje. Galiausiai, yra Vyriausybėje ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių ne tik atstovai, bet ir pirmininkai. Šioje vietoje būtina paieška tų racionalių sprendimų“, – apibendrino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO D. Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jei ne Šimonytė, tai kas?1
Konservatoriai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė nemalonių naujienų. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė, laikyta pagrindine kandidate į partijos pirmininkes, paskelbė nesieksianti šio posto ir atsitrauksianti į užkulisius....
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange10
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto12
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus75
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai8
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus30
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...
-
Kubilius tikisi, kad kitąmet NATO nutars dėl didesnių įsipareigojimų gynybai6
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus g...