„Seimas pasisako už tai, kad apribojimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti Olimpinėse žaidynėse ar bet kokiose kitose tarptautinėse varžybose turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks savo karinę agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Už ją buvo visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Pasak rezoliucijos, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai grįžti galėtų tik užtikrinus atsakomybę už įvykdytus agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, kai „bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas“.

Seimas taip pat kreipėsi į visų pasaulio šalių parlamentus, siūlydamas „išreikšti savo aiškų ir ryžtingą nepritarimą bet kokiems siūlymams, iniciatyvoms, projektams ir bet kokiems kitiems veiksmams, kurių tikslas – Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams leisti dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, taip pat ir su neutralia vėliava“.

Ukrainos sportininkai, treneriai, auklėtiniai, vaikai kasdien žūsta nuo brutalių veiksmų.

„Deja, vis pasigirsta kalbų, kad sporto ir politikos painioti negalima. Man atrodo, kad tokios kalbos tęsiantis karui Ukrainoje, kai Ukrainos sportininkai, treneriai, auklėtiniai, vaikai kasdien žūsta nuo brutalių veiksmų, geriausiu atveju yra naiviai idealistiškos, o tikriausiai – tiesiog brutaliai ciniškos“, – sakė rezoliuciją pristačiusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė drauge su 56 Seimo nariais iš skirtingų frakcijų yra šios rezoliucijos iniciatorė.

Parlamentas dokumentu pažymi, kad Rusijos ar Baltarusijos sportininkų pergalės, net pasiektos su neutralia vėliava, bus naudojamos jų valstybėms vadovaujančių nusikalstamų režimų karo ir neapykantos propagandai ir kaip „įrodymas“, kad jokios realios sankcijos nėra taikomos, o tarptautinė situacija neva normalizuojasi.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokia yra ne tik Lietuvos, bet ir kelių dešimčių valstybių pozicija.

„Čia ne tik Lietuvos pozicija yra, man atrodo, kelių dešimčių šalių grupė, kurioje labai aktyviai kalba ir Baltijos šalys, ir Lenkija (...), kad, na, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturi dalyvauti olimpinėse žaidynėse po jokia vėliava, nes nėra jokios baltos vėliavos, kuri galėtų uždengti tai, ką Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija daro Ukrainoje“, – penktadienį Seime sakė premjerė.

Ji sakė neįsivaizduojanti situacijos, kad olimpinėse žaidynėse vienas prieš kitą rungtųsi žmonės, kurių vienas yra agresoriaus atstovas ir galbūt yra karo dalyvis, o kitas – auka, kurią bandoma nužudyti, sunaikinti.

Klausiama, ar Lietuvos sportininkai turėtų boikotuoti žaidynes, jei jose būtų leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, ji teigė, kad „toks būdas yra, bet dėl to būdo turi apsispręsti Lietuvos sportininkai“.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva turėtų labai rimtai apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, jei jose bus leista varžytis rusų ir baltarusių sportininkams.

Tarptautinis olimpinis komitetas sausio pabaigoje pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.

Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso“.

Lietuvos ir dar 33 šalių sporto ministrai vasario pabaigoje bendru pareiškimu paragino Tarptautinį olimpinį komitetą persvarstyti savo sprendimą.