Seimo pirmininkė taip pat žada teikti naujas kandidatūras į svarbius postus ir mano, kad Seimo dauguma turėtų įvertinti jų kompetenciją, nors jau dabar dėl vieno kandidatų kyla audringų ginčų.

V.Čmilytės-Nielsen šeimos planuose – šiais metais keltis iš Šiaulių į Vilnių su mažaisiais sūnumis. "Kad būtų harmoningesnis gyvenimas. Kol kas gyvenu Seimo viešbutyje, ten ir gyventume", – interviu "Kauno dienai" teigė Seimo pirmininkė.

Partnerystės įstatymas

– Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje – daug svarbių projektų, o valdančioji koalicija turi minimalią – 73 parlamentarų – persvarą. Ar ieškote galimybių formaliai ar neformaliai ją padidinti? Gal kalbatės su kuo nors iš Mišrios Seimo narių grupės, kad ir su Liberalų sąjūdžio frakciją palikusiu Kęstučiu Glavecku?

– Pirmieji darbo Seime mėnesiai parodė, kad, nepaisant to, jog formaliai valdančioji koalicija neturi labai didelės persvaros, bet dėl visų svarbiausių klausimų pavykdavo surinkti gerokai daugiau balsų, nei formaliai yra daugumai priklausančių Seimo narių. Akivaizdu, kad pavyksta rasti sąlyčio taškų su opozicijos, Mišrios Seimo narių grupės atstovais. Žinoma, su jais šnekamės, reikia derinti pozicijas.

Dėl asmenvardžių rašybos, manau, taip pat atėjo laikas, kad žmonės galėtų užrašyti savo vardus ir pavardes taip, kaip juos pavadino tėvai.

O profesorius K.Glaveckas, deja, neseniai išstojo iš mūsų partijos, tad, matyt, kol kas bus toks status quo.

– Ar tikitės, kad užteks balsų priimti ir nevienareikšmiškai vertinamus projektus, pavyzdžiui, dėl asmenų, taip pat ir tos pačios lyties, partnerystės, tautinių mažumų, asmenvardžių rašybos ne lietuvių abėcėlės raidėmis?

– Pavasario sesijoje tikrai bus ne viena iniciatyva žmogaus teisių lauke. Kalbant apie palaikymą, kurio aš ir visa valdančioji koalicija tikimės, tai jis turėtų būti kuo platesnis ir kalbant apie projektą dėl partnerystės, kelias kitas iniciatyvas, tad kalbėsimės su opozicinėmis ir kitomis frakcijomis. Bent jau pirmieji kadencijos darbo mėnesiai parodė, kad sutarti dėl svarbiausių darbų pavyksta.

Formaliai valdančioji koalicija Seime neturi labai didelės persvaros. (Fotobanko nuotr.)

– Jūs pati – už tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ar ir už nelietuviškos abėcėlės raides asmenvardžiuose?

– Esu viena iš 2017 m. teikto lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto autorių, dabar jo pagrindu rengiamas naujas projektas. Be abejo, manau, kad tikrai atėjo laikas įteisinti tokią galimybę drauge gyvenantiems skirtingų ar tos pačios lyties asmenims ir jiems gauti su tuo susijusias garantijas.

Dėl asmenvardžių rašybos, manau, taip pat atėjo laikas, kad žmonės galėtų užrašyti savo vardus ir pavardes taip, kaip juos pavadino tėvai.

– Kokius dar svarbius projektus planuojate priimti pavasario sesijoje? Kas bus įtraukta į darbotvarkę iš jūsų vadovaujamo Liberalų sąjūdžio rinkimų programos?

– Daug projektų teikia frakcijos ir atskiri politikai. Bus kelios pagrindinės linijos. Viena – kai kurių perteklinių draudimų atšaukimas, ar tai būtų vaistų politika, ar kitos sritys. Kita – dėl jautrių grupių, pavyzdžiui, neįgalių asmenų, teisių.

Žinoma, sesijoje – ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje kylančių problemų sprendimas. Čia skirtingi Seimo komitetai vykdo ir parlamentinę kontrolę, ir prisideda, kad kuo sklandžiau išeitume iš šios situacijos.

Svarbios ir švietimo srities iniciatyvos. Pradėti pirmieji darbai rengiant nacionalinį susitarimą švietimo srityje, tai buvo tiek mano vadovaujamos, tiek kitų partijų rinkimų pažadas.

Liberalų sąjūdžio frakcijai svarbus jau pradėtas darbas keičiant Konstituciją, kad jau nuo 21 metų būtų galima kandidatuoti į Seimą. Baigiantis ankstesnei kadencijai šiam siūlymui pritarta po pateikimo, dabar, tikiuosi, jis grįš į Seimo posėdžių salę, ir tikrai jam ieškosime plataus pritarimo.

– Praėjusią kadenciją buvote ėmusis lyderystės dėl susitarimo švietimo klausimais. Ar, jūsų manymu, gerai, kad dabar Seimas ir partijos lyderystę jį rengiant perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai?

– Šiuo atveju yra gera sinergija tarp Vyriausybės, švietimo, mokslo ir sporto ministrės, jos vadovaujamos ministerijos ir Seimo. Kad būtų geras rezultatas, būtinas bendradarbiavimas, o ginčų dėl lyderystės, manau, tikrai nebus. Į grupę, kuri derins susitarimo tekstą, frakcijos jau delegavo savo atstovus, kurie išmano šią sritį ir pasiryžę ieškoti sutarimo.

Manau, susitarimas neturi būti labai ilgas, kiekviena detalė čia neturi būti aprašyta. Bet dėl bendrų principų, krypties būtina susitarti kuo platesniam politinių jėgų ratui vien dėl to, kad pokyčiai švietime trunka ilgiau nei vieną politinę kadenciją. Tad tam, kad eitume pasirinkta kryptimi, reikia pasiryžimo iš visų politinių jėgų. Matau čia didelę prasmę, tikiuosi, kad šiemet rasime sprendimą.

– Pavasario sesijoje, tikėtina, jūsų bendrapartiečio Simono Gentvilo lauks interpeliacija. Esate pareiškusi, kad jis – puikus ministras. Vis dėlto ar, jūsų manymu, aplinkos ministrui dera kovoti su pavaldine dėl to, kad ši prokuratūros paprašė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje?

– Visų pirma, manau, kad šis procesas atvirai politinis, tai parodo, kad S.Gentvilas ėmėsi sričių, kurias bandė uzurpuoti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ir tie procesai, kurie užsisuko, manęs nestebina.

– Bet ministerijai pavaldžios įstaigos darbuotoja juk stojo viešojo intereso pusėn.

– Tai ministerijos vidaus klausimai, vyksta procesai, kai jie pasibaigs, bus galima komentuoti rezultatus, bus sudėlioti visi taškai. O kas vyksta Seime, tai politinė akcija, dėmesio atkreipimas, vienas iš opozicijos veikimo metodų.

Nauji kandidatai

– Pavasario sesijoje – nemažai klausimų dėl personalijų. Į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasirinkote teikti advokatą Vytautą Mizarą, žinomą ir kaip LGBT teisių gynėją. Seimas jau atmetė vieną jūsų teiktą kandidatūrą. Ar norite antrą kartą pralaimėti? O gal, girdėti ir tokių sąmokslo teorijų, taip siekiama dar pailginti dabartinio KT pirmininko kadenciją?

– V.Mizaras yra Vilniaus universiteto profesorius, teisės daktaras, sukaupęs didžiulę patirtį tiek teismuose, tiek akademinėje veikloje. Bendru tiek teisininkų bendruomenės, tiek šios srities profesionalų sutarimu akivaizdu, kad tokio lygio ekspertų pas mus yra nedaug. Labai džiaugiuosi, kad jis sutiko kandidatuoti į KT, ir, tikiuosi, jo kompetenciją įvertins dauguma Seimo narių. Tikrai nenorėčiau jo labai plačią patirtį daugelyje sričių susiaurinti iki kokios vienos temos. Tai būtų neteisinga šio puikaus teisininko atžvilgiu.

O sąmokslo teorijas sunku komentuoti.

– Ar jau apsisprendėte dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko kandidatūros? Ar tarp kandidatų yra dabartinė pirmininkė?

– Jau šiandien galima pasakyti, kad, tikėtina, į šią poziciją bus teikiama kita kandidatūra. Dabar vyksta procesas, vienos kandidatūros išsirinkusi dar neturiu.

– O ką teiksite į Lygių galimybių kontrolierius?

– Taip, jau turiu kandidatūrą ir netrukus ją registruosiu. Galiu pasakyti, kad tai ne ligšiolinė kontrolierė.

– Žadėjote, kad iki kovo pabaigos Seimas pagaliau turės nuolatinį kanclerį. Ar jau apsisprendėte, ką siūlysite į šį postą?

– Laikinoji kanclerė eis pareigas iki kovo 30 d. Tai tikrai svarbi pozicija ir labai norėtųsi joje turėti žmogų, kuris užbaigs laikinumą, šio Seimo paveldėtą iš praėjusios kadencijos. Toks laikinumas, žinoma, nėra gerai institucijai. Turiu ne vieną kandidatą. Taip, tai bus nauja pavardė.

Ginčai dėl algų

– Gal į Seimo kanclerius nelabai kas nori, nes darbo daug, atlyginimai Seimo kanceliarijoje nedideli. Žinoma, šiuo sunkiu daugeliui piliečių laiku didinti algas ne laikas. Bet štai Seimo nariai nutarė pakelti algas savo politinės komandos nariams.

– Pretenduoti į Seimo kanclerius – ne tik noro, bet ir kompetencijos klausimas.

O dėl atlyginimų pakėlimo – biudžeto svarstymo metu dauguma Seimo narių pritarė sprendimui vykdyti dar 2018 m. priimtą įstatymą, kuriuo ir buvo numatyta didinti atlyginimus. Iki tol vidutiniškai Seimo nario politinio pasitikėjimo padėjėjų alga buvo gana kukli – apie 600–700 eurų, atskaičiavus mokesčius. Su privačiu sektoriumi buvo neįmanoma konkuruoti, buvo ne taip lengva prisikviesti kompetentingų žmonių į šias gana svarbias pareigas, kurios užtikrina Seimo narių darbo sklandumą ir rezultatyvumą. Šis sprendimas turėjo būti priimtas anksčiau.

– Vis dėlto tie 600–700 eurų buvo greičiau apatinė riba, o ne vidurkis. Buvo skelbta, kad Seimo vicepirmininko padėjėjo alga buvo 2 478 eurai iki mokesčių, o dabar galės kilti iki 3 186, frakcijos referento buvo 1 469 eurai, dabar – iki 2 389.

– Trijų Seimo nario padėjėjų, patarėjų pareigybių koeficientų suma negalėjo viršyti 21. Seimo nariai, ypač vienmandatininkai, neretai turi patarėjus ir Seime, ir savo rinkimų apygardoje, tad skaldo tą etatą, ir jų patarėjai gaudavo po 700 eurų, atskaičiavus mokesčius. Reikia suprasti, apie kokias sumas kalbame. Bet grįžtant prie sprendimo, tai buvo 2018 m. priimtas įstatymo pakeitimas, kuriam dabar buvo skirta resursų ir jis įgyvendintas.

– Bet įgyvendino jau šis Seimas. Premjerė Ingrida Šimonytė tai pavadino cinizmu, kokio turbūt dar šitoje šalyje nebuvo. Ar tai, jūsų manymu, buvo teisingas sprendimas?

– Taip, nes įstatymus reikia vykdyti. Jei toks buvo priimtas, blogai, kad anksčiau jis nebuvo vykdomas.

Premjerė cinizmu pavadino sprendimą kelti algas Seimo narių politinio pasitikėjimo darbuotojams, tačiau Seimo pirmininkė mano, kad toks sprendimas normalus. (Fotobanko nuotr.)

– Bet gali būti ir kita alternatyva – įstatymą keisti, jei jis ydingas.

– Taip, yra toks variantas, bet, mano nuomone, šis sprendimas yra normalus.

Palinkėjimas opozicijai

– Ar nepadarėte klaidos neinicijuodama Antano Guogos pašalinimo iš Seimo? Juk dar sausio 14 d. Kanados įmonė "Cypherpunk Holdings" oficialiai paskelbė, kad jis grįžo į bendrovės vadovo pareigas, o pagal Konstituciją Seimo narys negali eiti jokių kitų pareigų.

– Žvelgdama į A.Guogos viražus prisimenu kitą atvejį, kai turėjome Seimo narę, kuri ilgą laiką slapstėsi nuo Seimo. A.Guoga iš karto paskelbė apie savo ketinimą išeiti iš Seimo, tad tikėjau, kad jo klausimas išsispręs natūraliu būdu. Jei taip būtų nenutikę, prasidėjus Seimo pavasario sesijai būtų imtasi atitinkamų procedūrų.

– Kaip dabar, iš 100 dienų poste perspektyvos, atrodo sprendimas, vos tapus Seimo pirmininke, į savo pavaduotojus iš pradžių atsisakyti siūlyti didžiausios opozicinės LVŽS frakcijos kandidatą, bet pasiūlyti mažiausios – Darbo partijos? Ar tai nebuvo žadėtos naujos politinės kultūros kompromitacija?

– Labai džiaugiuosi, kokia yra Seimo valdyba. Tikrai labai konstruktyviai dirbame. Joje yra kaip niekada daug opozicijos atstovų, ir tiek su LVŽS atstovu Jonu Jaručiu, tiek su socialdemokratų Juliumi Sabatausku, tiek su Darbo partijos Andriumi Mazuroniu vyksta konstruktyvus darbas. Tad, manau, šią kadenciją Seimo valdyba gerai suformuota, ir opozicija turi pakankamai priemonių, kad jų balsas būtų girdimas.

O ta istorija naujo Seimo pradžioje ir vicepirmininkų teikimo eiliškumas, manau, iš esmės yra techniniai dalykai.

– Ar ne per daug septynių vicepirmininkų, juolab kad kiekvienas jų turi ir didesnę nei eilinio Seimo nario komandą, o tai kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus?

Planuojame šiais metais keltis su mažaisiais sūnumis į Vilnių, kad būtų harmoningesnis gyvenimas.

– Svarstėme šį klausimą koalicijos derybose, buvome apsisprendę nedidinti pavaduotojų skaičiaus mažinant valdančiosios daugumos. Tačiau šiuo atveju labai svarbu opozicijai būti atstovaujamai, girdimai, jaustis Seime komfortiškai. Sklandaus Seimo darbo užtikrinimas ir opozicijos komfortas yra svarbūs dalykai.

– Ar Seime lengviau dirbti, kai jame neliko Ramūno Karbauskio?

– Man nebuvo sunku dirbti su R.Karbauskiu.

– Ar gali kilti kokios sumaišties dėl postų, jei vis dėlto Remigijui Žemaitaičiui pavyktų suburti frakciją iš dabartinių Mišrios grupės narių?

– Girdėjau tik kelis pareiškimus, tačiau nežinomi nei galimos frakcijos kontūrai, nei narių skaičius, nei ideologija, nei kaip jie save pozicionuotų, ar būtų konstruktyvi opozicija. Tad sunku komentuoti, kaip atrodytų tas darinys ir kokią įtaką turėtų.

Bet opozicijai linkiu susitarti dėl opozicijos lyderio, nes tai dar viena puiki parlamentinės demokratijos priemonė, kuri labai paranki opozicijai, ir man apmaudu, kad ji ja nepasinaudoja.

Kraustysis ir sūnūs

– Už ką per šias pirmas 100 dienų Seimo pirmininkės poste save kritikuotumėte, o ką vadintumėte sėkme?

– Sunku save vertinti iš šalies. Man svarbu, kad pirmieji darbai, kuriuos buvome užsibrėžę ir kurie buvo reikšmingiausi, – biudžeto priėmimas, Vyriausybės programos patvirtinimas, nuotolinis darbas, pavyko gana sklandžiai. Atmosfera Seime visą šį laiką buvo darbinė, gana konstruktyvi. Vyko ir aistringų diskusijų, bet demokratija negali būti tyli. Man atrodo, kad Seimas pirmuosius mėnesius savo darbą darė tinkamai, ir dėl to džiaugiuosi. Darbų artėjant pavasario sesijai daug ir tikiuosi, kad pavyks juos dirbti normalioje darbinėje atmosferoje.

Savo klaidų aš visuomet pastebiu, jų pasitaiko. Bet pirmieji mėnesiai tik patvirtino tai, ką man iš savo patirties sakė buvę Seimo pirmininkai – tiek Česlovas Juršėnas, tiek Irena Degutienė, kad vienas svarbiausių Seimo pirmininko darbų – kalbėtis su visomis frakcijomis, visais politikais ir ieškoti konstruktyvių būdų judėti į priekį su įvairiomis iniciatyvomis. Tas derinimo darbas man atrodo reikšmingas, nors ne visuomet pastebimas.

– Kaip per šias 100 dienų pasikeitė jūsų šeimos gyvenimas? Ar neplanuojate iš Šiaulių į Vilnių persikraustyti su visa šeima?

– Kol kas pasikeitė tiek, kad dabar matau šeimą rečiau, nes darbo krūvis padidėjo. Taip, planuojame šiais metais keltis su mažaisiais sūnumis į Vilnių, kad būtų harmoningesnis gyvenimas. Kol kas gyvenu Seimo viešbutyje, ten ir gyventume. Tačiau vienas politinių planų – peržiūrėti viešbučio klausimą ir, tikėtina, jo atsisakyti. Jei Seimas tam pritars, reikės ieškoti kitų sprendimų.