„Prezidentas yra pasirinkęs poziciją konstatuoti ir komentuoti tai, kas daroma. Šioje situacijoje, kai krizių ir iššūkių yra ne vienas, pasigendu proaktyvių prezidento pasiūlymų“, – interviu „Delfi“ sako Seimo vadovė.

Kritikos dėl valdančiųjų užimtos laikysenos valdant pandemiją prezidentas pažėrė ir ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui. Šalies vadovas pažymėjo manąs, kad galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemiją. Prezidentas taip pat teigė, kad jau pribręsta permąstyti pandemijos valdymo politiką iš esmės. Jo teigimu, šiuo metu didesnę reikšmę reikėtų suteikti testavimui dėl COVID-19.

„Aš manau, mes dabar esame tam tikroje kryžkelėje, kurioje reikia permąstyti tą politiką, kurią vykdėme pastaruoju metu“, – LRT radijui sakė G. Nausėda.

Dabar tas nuomonių išsiskyrimas ir konfliktai, matomi ir tarptautinėje erdvėje, daro žalą Lietuvai ir rodo politikų atsakomybės stoką.

Nesutarimai dėl užsienio politikos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nėra vieno kalto dėl nesutarimų Lietuvos užsienio politikoje. Komentuodama pastaruoju metu vis išsiskyrusias Prezidentūros ir valdančiosios daugumos nuomones dėl Tavaniečių atstovybės ir kitų su užsienio politika susijusių klausimų, parlamento vadovė pažymi – šalies viduje kilę konfliktai daro žalą.

„Tokiomis situacijomis nebūna kaltas kuris nors vienas. Bet man net neįdomu analizuoti – kieno kaltė ir kas pirmas pradėjo. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje, kai Rusijos pajėgos telkiamos prie Ukrainos sienos, turime Baltarusijoje Damoklo kardą, įtampas dėl Kinijos daromo spaudimo, labiausiai norėtųsi, kad užsienio politika grįžtų į tą temų sąrašą, kur nėra didelių nuomonių skirtumų. Dabar tas nuomonių išsiskyrimas ir konfliktai, matomi ir tarptautinėje erdvėje, daro žalą Lietuvai ir rodo politikų atsakomybės stoką“, – interviu „Delfi“ sako Seimo vadovė.

Kartu Seimo pirmininkė pažymėjo mananti, kad Lietuvos užimta ir trintis su Kinija sukėlusi laikysena Taivano atžvilgiu yra teisinga. Visgi, konstatavo V. Čmilytė-Nielsen, visos galimos pasekmės priėmus sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, nebuvo įvertintos.

„Ar šis žingsnis – teisingas, ar Lietuvos vertybinė pozicija – teisinga? Manau, kad taip. Ar buvo įvertintos visos galimos pasekmės ir kontekstas? Deja, greičiausiai nebuvo viskas įvertinta iki galo. Bet mes esame ten, kur esame, ir politikams – bergždžias reikalas žvalgytis atgal ir analizuoti, ar kažkas padarė klaidą. Nes dabar svarbiausia – kaip mes atlaikysime Kinijos spaudimą ir kokios bus to spaudimo pasekmės Lietuvai ir visai ES. Ar atsitiks taip, kad Kinija sukurs precedentą, kai galima priversti kurią nors neįtikusią ES šalį atsitraukti“, – teigė parlamento vadovė.