Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams siūloma keisti beveik pusės - mažiausiai 34 - vienmandačių rinkimų apygardų ribas. 87 rinkimų apylinkės iš esamų 2003 turėtų būti priskirtos naujoms apygardoms.

Projekto autorius Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektorius Rolandas Tučas BNS sakė, kad kitiems metams siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai.

„Didžiausi pakeitimai buvo Vilniaus regione. Tarkime, dalies Vilniaus miesto rinkimų apylinkių nebuvo galima jungti prie Vilniaus apygardų, nes jos jau būtų per didelės. Jos buvo atskirtos pietinėje Vilniaus dalyje ir jungtos prie rajono apygardų. Tada tapo perpildytomis rajonų apygardos tokios, kaip Vilniaus-Švenčionių, Vilniaus-Trakų, Širvintų-Vilniaus. Ten atsirado per daug rinkėjų. Pasidaro grandininė reakcija - jų apylinkes reikia jungti prie Molėtų-Švenčionių apygardos, Ignalinos-Švenčionių apygardos, Varėnos-Eišiškių“, - pasakojo mokslininkas.

Pakeitimų siūloma daryti ir Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, nes ten rinkėjų gerokai sumažėjo. Korekcijos turėtų būti daromos ir Akmenės-Joniškio, Vilkaviškio, Šakių, Gargždų, Pakruojo-Joniškio, kitose apygardose.

„Susidarė tokia situacija per 20 metų, kad tos kaimiškos apygardos yra labai mažos, arti žemiausios ribos, o tos didžiosios yra labai didelės, arti viršutinės ribos, kaip Vilniaus regione ir Vilniaus mieste. 40 proc. yra skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios apygardų. Vadinasi, vilniečių balsas yra mažiau vertas, nes apygardoje vis tiek renkamas vienas Seimo narys“, - teigė R.Tučas.

Dabar esama rinkimų apygardų, kur rinkėjų skaičius viršija 40 ir net 50 tūkst., ir tokių, kur nesiekia 30 tūkstančių.

R.Tučas tuo pačiu parengė 2020 metų Seimo rinkimams skirtą vienmandačių apygardų ribų žemėlapį, kuris iš esmės keistų apygardų ribas ir suskirstymą.

Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - liktų trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Aušros ir Saulės vienmandatės rinkimų apygardos liktų, tik kistų jų ribos.

Viena apygarda sumažėtų Alytuje. Klaipėdoje siūloma palikti Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardas. Tik iš Pajūrio apygardos būtų išimta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

R.Tučo teigimu, braižydamas naujas rinkimų apygardų ribas, jis atsižvelgė į demografines tendencijas, emigracijos srautus, gyventojų sudėtį, savivaldybių ribas, tradicijas.

„Vilniaus regione, pajūryje, kur jaunesni gyventojai, atvyksta daugiau žmonių, formavome mažesnes apygardas, nes jos vis tiek greitai priaugs. Regionuose, kur žmonės vyresnio amžiaus, didesnė emigracija, formavome didesnes apygardas. (...) Norisi sukurti sistemą, kuri kuo ilgiau būtų nekeičiama“, - BNS sakė mokslininkas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad 2016 metų Seimo rinkimams dar norima palikti nuostatą, jog nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus gali būti ne daugiau kaip 20 procentų. Tuo metu 2020 metams rinkimų apygardų ribos braižytos jau laikantis Europos Tarybos rekomendacijų, kad minėtas nuokrypis negali viršyti 10 procentų.

„Mūsų šitie planai gali suirti, nes dabartinis rinkimų įstatymas apskųstas Konstituciniam Teismui. Jeigu jis nuspręs, kad 20 proc. nuokrypis neatitinka Konstitucijos, tada reikės jau 2016 metams priimti projektą dėl 10 proc. nuokrypio“, - svarstė Z.Vaigauskas.

Pagal įstatymą, rinkimų apygardų ribas tvirtina VRK. Z.Vaigausko teigimu, šiuo metu viešai paskelbti abu projektai, kad ir rinkėjai, ir politikai galėtų su jais susipažinti bei teikti pasiūlymus.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį. Lietuvoje 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 - pagal partijų kandidatų sąrašus.