- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant naujai priskirtų funkcijų ir darbų, Seimo valdyba nesutiko 14 etatų padidinti leistiną maksimalų pareigybių skaičių Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK).
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį VRK prašymą pavadino drastišku. Jos siūlymu leistinas etatų skaičius padidintas šešiais – nuo 32 iki 38.
„ Esant poreikiui, grįšime prie to klausimo“, – teigė ji per Seimo valdybos posėdį.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė prašė leistiną maksimalų pareigybių skaičių didinti iki 44.
Anot jos, toks darbuotojų skaičius būtų optimalus skaičius siekiant organizuoti ir užtikrinti demokratinius rinkimus.
J. Petkevičienės teigimu, rudenį priimtas Rinkimų kodeksas ir Politinių organizacijų įstatymas VRK numatė ne vieną naują funkciją bei užduotį.
Ji tvirtino, kad naujų darbuotojų reikia norint tinkamai vykdyti partijų analitinių centrų finansavimo kontrolę ir stebėseną, įvertinti juos galinčių finansuoti fondų patikimumą, didesnių pajėgų reikės skirti ir politinių komitetų priežiūrai.
„Pakeitus teisinį reglamentavimą vietoj visuomeninių rinkimų komitetų, kurie įsisteigdavo tiesiog rinkimų metui ir po to baigdavo savo veiklą, dabar politiniai komitetai bus viešieji juridiniai asmenys ir veiks nuolat, jų finansavimo kontrolė ir stebėsena iššaukia papildomus pareigybių poreikius VRK sekretoriatui“, – tvirtino VRK pirmininkė.
„Pavyzdžiui, yra 24 partijos, o per praėjusius rinkimus buvo įsteigti 87 visuomeniniai rinkimų komitetai. Galbūt šiemet jų bus mažiau, bet tikėtina, kad finansavimo kontrolės ir stebėsenos apimtys politinių organizacijų gali išaugti mažiausiai tris kartus“, – sakė ji.
J. Petkevičienės teigimu, vien tam papildomai reikėtų šešių naujų darbuotojų.
„Čia nesąmonių prašot. Ką ten daug stebėti, bus kelių pagrindinių partijų pagrindiniai keli fondai, ten kažkokių gudrių finansuotojų tikrai nebus, tie fondai yra žinomi. (...) Parašys raštą Valstybės saugumo departamentui tas darbuotojas, gaus atsakymą“, – į šį poreikį reagavo pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
„Komitetų bus gerokai mažiau, kai jau sugriežtinome reikalavimus. Šitoje vietoje jūsų apetitai yra gerokai užaukštinti. Porą žmonių – daugiausia“, – teigė politikas.
Rinkimų komisijos vadovė sakė, kad papildomų iššūkių kils ir informacinių technologijų srityje. Rinkimų kodekse numatyta, kad visi pareiškiniai dokumentai turi būti teikiami tik elektroniniu būdu.
Be to, VRK įpareigota sukurti ir nuolat prižiūrėti Asmenų, turinčių teisių rinkti, registrą.
„Anksčiau VRK sudarydavo tik rinkėjų sąrašus, dabar tai bus nuolatinė informacija, prižiūrima kiekvieną dieną“, – aiškino J. Petkevičienė.
Anot jos, VRK informacinė sistema priskirta ypatingos svarbos valstybės IT ištekliams.
„Ji turi veikti ir būti prieinama karo, ekstremalių situaciją ir kitų krizių atveju, tam reikia užtikrinti šimtaprocentinio saugumo lygį“, – pabrėžė VRK pirmininkė.
Ji sakė suprantanti, kad etatų skaičiaus padidinimas neužtikrina didesnio finansavimo kitąmet.
„Tačiau net ir neskyrus papildomų lėšų, tai leistų VRK sudėlioti savo veiklos prioritetus ir struktūrą“, – tvirtino J. Petkevičienė.
VRK duomenimis, pernai komisijos sekretoriate dirbo 27 valstybės tarnautojai ir 13 darbuotojų pagal terminuotas trumpalaikes darbo sutartis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. ...
-
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
Čmilytė-Nielsen ragina valdančiuosius nustoti gudrauti
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos...
-
Šakalienė: turime skubiai gauti pinigų
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Eu...
-
Žemaitaitis apie gynybos finansavimą: galim sutaupyti – yra vienas variantas1
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad diskusijos dėl šaltinių didesniam gynybos finansavimui koalicijoje nėra prasidėjusios. ...
-
Skvernelis ir Vaičiūnas aptars energetikos aktualijas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį ketina aptarti Lietuvos pasirengimą sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, būsimus pokyčius atsinaujinančios energetikos sektoriuje, energetik...
-
Nausėda: tokio laiko ar tokios prabangos mes neturime (interviu)4
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas. ...
-
Vyriausybė teiks išvadą dėl siūlymo mokyklose įteisinti anonimines apklausas apie smurtą ir patyčias
Trečiadienį Vyriausybė pateiks išvadą dėl Seimo narių siūlymo mokyklose įteisinti anonimines apklausas apie smurto ir patyčių plitimą. ...
-
URK su institucijų atstovais aptars Baltarusijos opozicijos „pasus“, sieks vienodo matymo2
Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį uždaro posėdžio metu su kitų šalies institucijų atstovais aptars Baltarusijos opozicijos kuriamus „pasus“, komiteto pirmininkas tikisi vieningos pozicijos. ...
-
Prezidentas įteikė valstybinį apdovanojimą Vokietijos gynybos ministrui
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Vokietijos gynybos ministrą Borisą Pistoriusą (Borisą Pistorijusą) apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. ...