„Šio atvejo (I. Kačinskaitės-Urbonienės liudijimo – ELTA) nebeįvertins Seimo Etikos ir procedūrų komisija. (...) Tačiau gali būti inicijuojamos konfidencialumą užtikrinančios apklausos Seime, apimančios tiek politikes (-us), tiek darbuotojus (-as), išsiaiškinant ne tik elgesio paplitimą, bet ir tai, kiek žmonės žino kam ir kur pranešti, ar jaustųsi saugios (-ūs) tai daryti“, – trečiadienį feisbuke rašė B. Sabatauskaitė.

„(Taip pat galėtų būti – ELTA) peržiūrimi viduje egzistuojantys pranešimo mechanizmai, užtikrinant jų prieinamumą, pranešusiųjų apsaugą“, – tęsė ji.

Be to, anot Lygių galimybių kontrolierės, peržiūrėti savo vidinius dokumentus ir išreikšti aiškią poziciją dėl taikomos nulinės tolerancijos smurtiniam elgesiui turėtų kiekviena politinė partija.

ELTA primena, kad buvusi parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė delfi.lt laidoje „Kasdienybės herojai“ užsiminė praėjusios kadencijos metu Seime patyrusi seksualinį priekabiavimą. Nors nederamai besielgusio kolegos pavardės politikė įvardinti nenori, anot jos, šis žmogus bendroje „darbiečių“ frakcijos veikloje nedalyvavo.

„Buvo vienas kolega, kurio veiksmai virto į tam tikrą priekabiavimą – ir žodžiais, ir ne tik. Pirmiausia, aišku, buvo kažkokios tai replikos, kad „būtų labai įdomu tave pamatyti iš priekio“, „o gal net visą“. Galiausiai tai baigėsi ir fiziniais prisilietimais, kažkokias netikėtais užklupimais prie tos nugaros. Tas buvo labai nemalonu, kėlė nerimą, baimę“, – Eltai teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Tačiau, pasak politikės, maždaug po mėnesio kolegą dėl tokio nederamo elgesio ji griežtai įspėjo ir tokie nepriimtini veiksmai baigėsi.

Seimo kancleris poreikio pokyčiams nemato: parlamentarai turi žinoti, kaip elgtis susidūrus su seksualiniu priekabiavimu

Buvusiai parlamentarei I. Kačinskaitei-Urbonienei užsiminus apie praėjusią kadenciją patirtą seksualinį priekabiavimą, Seimo kancleris Algirdas Stončaitis sako nematantis poreikio esamos tvarkos tobulinimui. Pasak jo, šiuo metu veikiantys mechanizmai yra pakankamai efektyvūs. Tačiau, pažymi kancleris, jeigu papildomų iniciatyvų pareikalautų Seimo valdyba – pokyčiai įmanomi.

Jeigu jau yra problema, jie turi visas galimybes, tikrai žino, kaip pranešti ir kaip reaguoti. Bent jau turėtų būti daugiausia žinantys.

„Manau, kad Seimo nariai yra per daug aukšto lygio žmonės, jog nežinotų, kur reikia kreiptis ir kaip suvaldyti tokias situacijas. Jeigu jau yra problema, jie turi visas galimybes, tikrai žino, kaip pranešti ir kaip reaguoti. Bent jau turėtų būti daugiausia žinantys“, – trečiadienį Eltai teigė A. Stončaitis.

„Tačiau, jeigu Seimo valdyba išreikštų tokį poreikį, tai organizuoti, realizuoti, pasitarus su Lygių galimybių kontrolieriumi, įvairias priemones yra įmanoma“, – akcentavo jis.

Taip pat, pažymi A. Stončaitis, dėl seksualinio priekabiavimo ar kito panašaus elgesio kol kas nesikreipė ir Seimo kanceliarijos darbuotojai.

„Pačioje kanceliarijoje tikrai yra veikiantis mechanizmas, visuomet užtikrinamas anonimiškumas. Ne tik dėl priekabiavimo, bet ir dėl, pavyzdžiui, mobingo atvejų reaguojama. Aišku, viską reikia vertinti, bet, manau, šiuo metu sistema yra rimta ir efektyvi“, – tikino parlamento administracijos vadovas.

„Nuolat perkame konsultacines paslaugas ir tai žadame tęsti. Dėmesys tam tikrai skiriamas pakankamas“, – pridūrė jis.

A. Norkienė: kiekviena moteris darbe privalo jaustis saugiai

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, anksčiau teigusi, jog šios parlamento kadencijos etikos sargai jau nebeturi įgaliojimų aiškintis I. Kačinskaitės-Urbonienės patiektą istoriją. Politikė sutinka, kad kiekviena moteris darbo aplinkoje privalo jaustis saugiai, tačiau papildomų iniciatyvų būtent dėl Seimo narių elgesio, jos manymu, imtis nėra reikalo.

„Seimo narys yra toks pats pilietis. Išskirtinių sąlygų nėra. Todėl, manau, kad kažkokių naujų, papildomų dalykų būtent dėl Seimo narių tikrai nėra poreikio inicijuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė, paklausta, kaip vertina Lygių galimybių kontrolierės trečiadienį pasiūlytas galimas priemones panašių atvejų užkardymui.

„Mūsų (Seime dirbančių moterų – ELTA) teisės yra tokios pačios kaip ir bet kurių moterų, kurios savo darbo kolektyve turi vyrų“, – akcentavo ji.