„Aš nematau jokio pagrindo (G. Landsbergio – ELTA) atsistatydinimui, Vyriausybė atsakingai įgyvendina politiką, atsižvelgdama į subtiliausius aspektus ir siekdama geriausių sprendimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš tikrai linkėčiau žiūrėti ramiai, nekaitinti Rusijos propagandos su kaltinimais dėl menamų pralaimėjimų“, – pridūrė konservatorė. 

Vienybė yra svarbiausia

Vienybė su euroatlantiniais partneriais yra svarbiausia, net jei ne visada iki galo patinka jų pozicija, Europos Komisijai (EK) leidus sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sako Seimo Europos reikalų komiteto vadovė konservatorė R.  Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Net tuomet, kai ne visada iki galo mums patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė. Ypač galvojant apie Kremliaus vykdomą politiką“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė politikė, vadovaujanti ir valdančiųjų konservatorių frakcijai Seime.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ji pažymi, kad sprendimus dėl sankcijų priima visos Europos Sąjugos (ES) šalys, derasi vyriausybės, ir sprendimai grindžiami bendro sutarimo ir kompromiso principu.

Aš tikrai linkėčiau žiūrėti ramiai, nekaitinti Rusijos propagandos su kaltinimais dėl menamų pralaimėjimų.

„Yra daug požiūrių ir įvairių siūlymų, kurie ne visi, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, atsiduria galutiniuose susitarimuose. Pavyzdžiui, 6-ajame sankcijų pakete tarp sankcionuojamų asmenų turėjo būti patriarchas Kirilas, tačiau Vengrija tam pasipriešino. Ar tai reiškia, kad pralaimėta? Tai reiškia, kad ne šimtas procentų sugula į sankcijas, bet tai nesustabdo sankcijų proceso“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji taip pat teigia, kad Lietuva visuomet nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija dėl sankcijų įgyvendinimo, dėl Kaliningrado tranzito – taip pat. „Mūsų pozicijos partneriams buvo ir yra nuolat perduodamos bei žinomos“, – pažymi parlamentarė.

Opozicija pasitinka visai kitokiomis nuotaikomis

Tačiau faktas, kad EK trečiadienį leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją, opozicijoje pasitiktas visai kitokiomis nuotaikomis.

Pasak S. Skvernelio, kyla daug klausimų dėl asmenų, atsakingų už Lietuvos užsienio politiką, darbo. Ekspremjero teigimu, prieš tai kai kurių sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sustabdžiusi Lietuva nesugebėjo apginti pozicijos ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė, taip pat mestas šešėlis ant valstybės ir padaryta žala jos įvaizdžiui.

Eilinį kartą yra skandalas ir mums – Lietuvos gyventojams yra meluojama.

„Eilinį kartą yra skandalas ir mums – Lietuvos gyventojams yra meluojama (...) Eilinį kartą turime skandalą su užsienio politika“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Mums buvo meluojama, kad šis draudimas visiškai apima tranzitą į Kaliningrado sritį (...). Greičiausiai tas (sankcijų – ELTA) paketas buvo priimtas ir Lietuvos atstovai net nekėlė klausimo, turbūt nepaaiškino – ar tai būtų Vadovų taryba, ar Užsienio reikalų ministrų taryba, ar tiesiog ambasadorių lygmeniu darbiniai susitarimai – kad šitas draudimas turi būti taikomas ir Kaliningrado tranzitui“, – LRT radijui sakė politikas ir pažymėjo, kad visuomenė laukia atsakingų asmenų atsakomybė.

„Visuomenė nori aiškių atsakymų. Tai pradėkime tų atsakymų ieškoti nuo Prezidentūros – kas buvo sprendžiama ir kalbama Vadovų taryboje, vėliau yra Užsienio reikalų ministrų taryba ir situacija su ambasadoriais. Tai yra mūsų užsienio politikos formuotojų atsakomybė. Politinė atsakomybė yra užsienio reikalų ministerijos ir ministro“, – sakė S. Skvernelis ir kritiškai įvertino tuos, kurie priekaištus dėl susidariusios situacijos reiškia naujas gaires tranzitui pateikusiai Europos Komisijai.

„Dabar yra bandymas apkaltinti Europos Komisiją, kad ji kažką leido – tai tikrovės neatitinka. Komisija dar kartą paaiškino tai, kokie sprendimai buvo priimti“, – apibendrino S. Skvernelis.

Po kelias savaites trukusių konsultacijų trečiadienį EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.