„Kariniai ekspertai labai atidžiai stebi įvykius Rusijoje. Karo pramonė ten labai vystoma, gaminama daug tankų ir lėktuvų, kas reiškia, jog Rusijos karinės pajėgos iš esmės auga. Iki 2026 metų tikriausiai išaugs iki 1,5 mln. karių“, – trečiadienį viešėdamas Vilniuje žurnalistams sakė B. Pistorius.

„Ekspertai mano, kad Vladimiras Putinas 2029–2030 metais gali performuoti savo karines pajėgas tam, kad sukurtų atitinkamas sąlygas būtent galimam, teoriškam puolimui į kitas valstybes. Taip pat į NATO valstybes. Dėl to iki to laiko turime užtikrinti savo gynybinius pajėgumus. Ši užduotis, žinoma, kainuoja ir laiko, ir pinigų, tačiau tikslo siekiame“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje pristatyti Vokietijos žvalgybos duomenys rodė, jog Rusijos kariuomenė į NATO šalis gali pasikėsinti iki 2030 metų.

Apie tai, kad Vokietija yra tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija ir gali tapti Maskvos agresijos taikiniu per viešą Bundestago parlamentinės kontrolės komiteto svarstymą tuomet įspėjo Federalinės žvalgybos tarnybos BND prezidentas Bruno Kahlas.

S. Lisausko / BNS nuotr.

B. Pistorius teigia, kad Vokietija nesvarsto trauktis iš Otavos konvencijos: mes liksime ją ratifikavę

Lietuvai konsultuojantis su partneriais dėl galimybės trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Vilniuje besilankantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius leidžia suprasti, kad vokiečiai analogiškų ketinimų neturi.

„Vokietija ratifikavo šia konvenciją ir mes taip ir liksime ją ratifikavę. Dabar kitos valstybės dalyvauja konsultacijų procese ir daugiau komentuoti negaliu“, – paprašytas įvertinti kilusias diskusijas dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos žurnalistams Vilniuje teigė B. Pistorius.

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.

Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjo ir Valstybės gynimo taryba (VGT), tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, VGT posėdyje buvo sutarta tęsti konsultacijas su partneriais.

Ministerija pažymi – jeigu VGT pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.

Vokietijos gynybos ministras: skirti 2 proc. BVP gynybai – nebepakanka, turėtume siekti ambicingesnių tikslų

Vilniuje viešintis B. Pistorius tikina – krašto apsaugai nebepakanka skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad toks finansavimo dydis yra minimalus, privalu siekti ambicingesnių tikslų.

Taip Berlyno politikas teigė vertindamas praėjusią savaitę Lietuvos VGT sprendimą nuo kitų metų kasmet gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP.

„Mūsų, kaip NATO partnerių, pagrindinis prioritetas – siekti būtent tų NATO tikslų, kurie buvo neseniai paskelbti, ir pirmiausiai mes turime įgyvendinti tuos tikslus, remdamiesi tam tikrais finansais ir tam tikromis priemonėmis. Tai tam tikras mastelis, tam tikras siektinas tikslas. Atsižvelgiant į BVP, pirmiausiai tai galėtų būti 2, 2,3 ar 3 procentai. Bet svarbu tai, kam panaudojamos tos lėšos. Būtent siekiant nustatytų tikslų“, – KAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.

„Dabar kalbame ne apie tai, ko mes norime, bet apie tai, ką mes privalome padaryti. Manau, visi sutariame, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto tikrai nepakaks. Ir mes turėtume siekti ambicingesnių tikslų. Apie tai galime diskutuoti kiek norime, bet 2 proc. gynybai tikrai nepakanka. Manau, turime patvirtinti, kad 2 proc. būtų apatinė riba ir tai turėtų atitinkamai būti nustatyta mūsų biudžete“, – dėstė jis.

NATO nusistatė 2 proc. nuo BVP tikslą dar 2014 metais. Praėjusiais metais šį tikslą Vokietija pasiekė.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.