- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2022-ųjų netektis Lietuvoje.
Algimantas Baltakis
Kovo 13 dieną eidamas 93-iuosius metus mirė poetas Algimantas Baltakis.
„Netekome paskutinio mohikano, vieno iš tų, kur dar buvo likęs paskutinis trečiasis muškietininkas. Jie su Alfonsu Maldoniu ir Justinu Marcinkevičiumi buvo tokie kaip ir vadinamieji trys muškietininkai“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
„Šie poetai, ši karta, jie, tiesiog, atgaivino pokario metais sunykusią lietuvių poeziją“, – teigė ji.
A. Baltakis gimė 1930 metais Leliūnuose (dabartinis Utenos rajonas), studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo įvairiuose spaudos leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, literatūros kritikos, esė, dienoraščių knygų. A. Baltakio eilėraščių rinkinių taip pat yra išleista latvių ir rusų kalbomis.
Mantas Kvedaravičius
Balandžio pradžioje Ukrainoje, Mariupolyje, žuvo 45-erių režisierius Mantas Kvedaravičius. Į Rusijos užpultą Ukrainą jis buvo nuvykęs filmuoti dokumentinio filmo apie karą tęsinio.
Režisierius gimė 1976 metais, studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. Oksfordo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis.
2011 metais jis sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“.
2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.
Gruodį Reikjavike, Islandijoje, vykusiuose Europos kino apdovanojimuose M. Kvedaravičiaus Ukrainoje šiemet filmuotas filmas „Mariupolis 2” tapo geriausiu Europos dokumentiniu filmu, menininkas taip pat paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Algimantas Mockus
Balandžio 27 dieną užgeso operatoriaus Algimanto Mockaus gyvybė.
A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais. 1957 metais jo sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien lietuvių kūrėjų. Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią šeštojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“.
Operatorius A. Mockus filmavo ir eksperimentines juostas, ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą – baletą „Eglė žalčių karalienė“.
Ramutis Jancevičius
Gegužės 20 dieną mirė sunkiai sirgęs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas, 63-ejų Ramutis Jancevičius.
Tarnybą prokuratūroje R. Jancevičius baigė 2016 metų rugsėjį dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata, vėliau dirbo „MG grupėje“, anksčiau besivadinusioje koncernu „MG Baltic“.
„Viena didžiausių jo savybių buvo atvirumas, bent jau man asmeniškai taip atrodė. Dėl darbinių reikalų nebuvo pas jį jokių emocijų, nieko neigiamo“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys.
R. Jancevičius yra vienas pirmųjų prokurorų, 1990 metų kovo mėnesį prisiekęs ištikimai tarnauti atkurtos Lietuvos nepriklausomai prokuratūrai.
Laimonas Tapinas
Gegužės 29 dieną eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.
L. Tapinas gimė 1944 metais Palangoje, baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, vėliau jame dėstė, inicijavo Istorijos fakulteto dviejų žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, buvo jo direktorius, prisidėjo prie Komunikacijos fakulteto steigimo.
Jis taip pat vadovavo Lietuvos radijui ir televizijai, buvo įkūręs Žurnalistikos centrą.
L. Tapinas parašęs dokumentinės prozos ir esė knygų „Iliuzijų mugė“, „Nešk, Dauguva, atminimą“, „Medyje angelas verkia“ ir t.t., taip pat išleido enciklopedinį žinyną apie Lietuvos kinematografininkus.
Regimantas Adomaitis
Birželio 20 dieną eidamas 86-erius metus mirė aktorius Regimantas Adomaitis.
„Jis savo asmeniu ir veikla apglėbė ištisą Lietuvos kultūros epochą. Aš juo žavėjausi ne tik kaip kino, bet ir kaip teatro aktoriumi, kartu su kitais Lietuvos scenos grandais sukūrusiu neužmirštamų vaidmenų. (...) Visada prisiminsiu jo įstabų, gyvą, jaunatvišką balso tembrą, kuris pakeldavo nuotaiką net ir niūriausią dieną“, – užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Netekome žmogaus, kuriam plojo kelios kartos teatro mylėtojų, kurį žavėdamiesi stebėjo kino žiūrovai, scenos talento, šalia kurio dirbti amato kolegoms, neabejoju, buvo garbė. Išskirtiniai ir sudėtingiausi vaidmenys, atlikti Regimanto Adomaičio, be papildomų žodžių įrodo jo ypatingą profesionalumą ir žymę Lietuvos kino ir teatro istorijoje“, – tvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
Aloyzas Sakalas
Liepos 18 dieną eidamas 92-uosius metus po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.
„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė.
1949–1954 metais A. Sakalas kalintas už antisovietinę veiklą. Jis 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.
Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.
Vytautas Paukštė
Liepos 21 dieną būdamas 90-ies mirė kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė.
„Netekome Vytauto Paukštės... Scenos korifėjus, ištisa epocha, Klaipėdos miesto garbės pilietis, Klaipėdos ir visos Lietuvos pasididžiavimas, o tuo pat metu žodžiais nenusakomai nuoširdus ir šiltas žmogus, išskirtinė ASMENYBĖ“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Beprotiškai skaudi netektis, begaliniai nuoširdi užuojauta artimiesiems ir visiems mums“, – rašė jis.
V. Paukštė gimė 1932 metais liepos 2-ąją Kaune, 1957-aisiais baigė Lietuvos konservatoriją.
Per savo karjerą teatre sukūrė daugiau kaip 130 vaidmenų, dar per 70 personažų įkūnijo kino vaidmenyse.
Apie V. Paukštę režisierius Valdas Babaliauskas 2013 metais sukūrė dokumentinį filmą „Vytautas Paukštė. Įslaptintas gyvenimas“.
Vytautas Tomkus
Liepos 24 dieną eidamas 82-uosius metus mirė aktorius Vytautas Tomkus.
„Teatras ir kinas yra galingas visų pirma neeilinėmis asmenybėmis. V. Tomkaus kūrybos ir gyvenimo kelias tą tik dar kartą patvirtina. Mūsų atmintyje ir šalies kultūros istorijoje išliks ne vieną kartą žavėjęs Aktoriaus talentas, jo meninės narsos ir kilnumo pavyzdys“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
1940 metais Radviliškyje gimęs V. Tomkus baigė Lietuvos konservatoriją, vaidino Šiaulių dramos, vėliau Kauno dramos teatre.
1971–1992 ir 1999–2014 metais jis dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 1992 metais buvo teatro „Vaidilos ainiai“ bendraįkūrėjas.
Nuo 1962 metų V. Tomkus vaidino kine, didelio populiarumo susilaukė sukūręs Tado Blindos vaidmenį televizijos filme „Tadas Blinda“ (1973 metų).
Domininkas Velička
Rugpjūčio 29 dieną mirė sostinės politikas, visuomenės veikėjas, vyno kultūros ekspertas Domininkas Velička.
D. Velička gimė 1940-aisiais, Vilniaus universitete jis buvo įgijęs fiziko specialybę, dirbo tuometiniame Visasąjunginiame statybinių medžiagų mokslinių tyrimų institute.
Nuo 1999-ųjų D. Velička priklausė Lietuvos liberalų sąjungai, 2000-2004 metų kadencijoje buvo Seimo narys, pastaruoju metu dirbo Vilniaus savivaldybės taryboje, į ją pateko su R. Šimašiaus Laisvės partija.
Lietuvos žiniasklaidoje jis yra publikavęs kelis šimtus straipsnių vyno kultūros klausimais, skaitė paskaitas šia tema.
Jonas Abukauskas-Siaubas
Spalio 25 dieną eidamas 96-uosius metus mirė buvęs partizanas, Laisvės premijos laureatas Jonas Abukauskas-Siaubas.
J. Abukauskas gimė 1927 metais Utenos apskrityje, Norvaišių kaime. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, prie partizanų judėjimo jis prisidėjo 1949 metais, turėjo slapyvardžius Siaubas, Vytenis.
Užuojautą dėl partizano mirties pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad „išėjo dar vienas mūsų tautos didvyris“. Pasak jo, velionis buvo „vienas iš tų, kurie nesitaikstė su okupacinės sovietų valdžios bei kariuomenės buvimu Lietuvoje. Kurie nusprendė su ginklu rankoje siekti mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo“.
1952 metų vasarį J. Abukauskas legalizavosi, saugumiečiams papasakojo apie savo veiklą partizanų būryje, atidavė ginklus. Nepaisant to, 1952 metų spalį jis buvo suimtas, nuteistas sušaudyti, o vėliau ši bausmė pakeista 25 metais pataisos darbų lagerio.
Adolfas Šleževičius
Gruodžio 6 dieną eidamas 75-uosius metus mirė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, šias pareigas ėjęs 1993–1996 metais.
Politikas gimė 1948 metų vasario 2 dieną Šiaulių rajone, Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
A. Šleževičius buvo komunistų partijos, vėliau – nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos narys, po to – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys ir pirmininkas.
„Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė, ką reikėjo padaryti Lietuvai“, – sakė Česlovas Juršėnas, A. Šleževičiaus premjeravimo metu dirbęs Seimo pirmininku.
Iš premjero posto A. Šleževičių išvertė vadinamasis bankų skandalas, kai jis likus dienai iki Lietuvos akcinio inovacinio banko bankroto atsiėmė terminuotą 135 tūkst. litų indėlį.
SAUSIS
Sausio 11 dieną eidamas 80-uosius metus mirė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ilgametis teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Sausio 15-ąją eidamas 90 metus po sunkios ligos mirė žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas Antanas Seikalis. Sausio 17 dieną eidamas 74-uosius mirė rašytojas, vertėjas Ramūnas Kasparavičius. Sausio 20 dieną eidamas 84-uosius metus mirė istorikas, bibliografas, visuomenės veikėjas Juozas Tumelis. Sausio 28 dieną mirė buvęs Seimo narys Jonas Kondrotas, 2004–2006 metais dirbęs žemės ūkio viceministru, nuo 2011 iki 2016 metų buvo Seimo narys. Sausio 30 dieną eidama 85-uosius metus mirė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė.
VASARIS
Vasario 3 dieną eidamas 75-uosius mirė kompozitorius, pedagogas, publicistas Olegas Molokojedovas, dėstęs Balio Dvariono muzikos mokykloje, vedęs seminarus, atviras pamokas, įgrojęs apie 30 albumų, tarp jų ir autorinių. Vasario 4 dieną eidama 77-uosius metus mirė buvusi Seimo narė, pedagogė, visuomenės veikėja Janė Narvilienė. Vasario 22 dieną mirė buvęs ilgametis „Žalgirio“ kapitonas ir žinomas treneris Henrikas Giedraitis, Anapilin iškeliavęs per gimtadienį – jam suėjo 82-eji.
KOVAS
Kovo 18 dieną eidamas 82-uosius mirė baleto šokėjas, pedagogas Raimondas Minderis, per dvidešimt aktyvios sceninės kūrybos metų sukūręs pagrindinius vaidmenis beveik visuose trupės repertuare buvusiuose baletuose, vadovavęs Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupei. Kovo 21 dieną eidamas 91-uosius metus mirė buvęs Seimo narys, architektas, politinis ir visuomenės veikėjas Povilas Jakučionis, rūpinęsis paveldo išsaugojimo, švietimo ir mokslo sritimis. Kovo 28 dieną mirė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, sąjūdietė Livija Šidlauskaitė-Šiugždienė.
BALANDIS
Balandžio 4 dieną eidamas 86-uosius metus po sunkios ligos mirė Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys, atkūrus nepriklausomybę ėjęs kultūros ir švietimo ministrų pavaduotojo pareigas, dirbęs Pedagogikos institute ir Profesinio mokymo metodikos centro direktoriumi. Balandžio 14 dieną mirė ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos narė, tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė. Balandžio 20 dieną mirė buvęs Kauno rajono meras Petras Mikelionis, dirbęs ir Kauno apskrities viršininko pareigose. Balandžio 22 dieną mirė aktorius, vienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunimas, gyvenęs ir praktikavęs meditaciją Pietų Korėjos šventyklose. Balandžio 22 dieną eidamas 93-iuosius metus Vilniuje mirė buvęs Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, kompozitorius Lionginas Abarius. Balandžio 27 dieną eidama 59-uosius metus mirė aktorė Virginija Kelmelytė. Balandžio 27 dieną būdama 85-erių mirė teisininkė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė, mecenatė, visuomenininkė Regina Gytė Narušienė.
GEGUŽĖ
Gegužės 2 dieną eidamas 92-uosius mirė dailininkas, keramikas, pedagogas, profesorius Juozas Adomonis. Gegužės 29 dieną mirė 66-erių diplomatė Loreta Zakarevičienė, dirbusi ambasadore Lenkijoje ir Austrijoje. Gegužės 30-ąją eidamas 98-uosius metus mirė buvęs parlamentaras Algimantas Valentinas Indriūnas, Seime dirbęs 2000–2004 metais.
BIRŽELIS
Birželio 1 dieną eidamas 89-uosius metus mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius, chorų dirigentas, pedagogas Povilas Mataitis. Birželio 6-ąją eidamas 84-uosius metus mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius. Birželio 12-ąją eidamas 80-uosius metus mirė lietuvių fizikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas. Birželio 13 dieną mirė mokslininkė, ilgametė buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos katedros dėstytoja Irutė Švedienė. Birželio 19 dieną eidamas 95-uosius metus mirė Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, Vilniaus pedagoginio instituto rektorius Jonas Aničas. Birželio pabaigoje mirė žinomas architektas Antanas Gvildys, dalyvavęs kuriant daugelį Vilniaus senamiestyje vykusių projektų, restauruojant bažnytinį paveldą, formuojant sostinės veidą. Birželio 28 dieną eidamas 81-uosius metus mirė ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Algis Povilas Kasperavičius.
LIEPA
Liepos 26 dieną mirė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis. Liepos 26 dieną eidama 85-uosius Vilniuje mirė aktorė Agnė Gregorauskaitė. Liepos 28-ąją eidamas 83-iuosius mirė fotomenininkas Vilius Naujikas.
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 1 dieną eidamas 63-iuosius mirė poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius. Rugpjūčio 4-ąją eidamas 89-uosius mirė keramikas, juvelyras, pedagogas Ignas Egidijus Talmantas. Rugpjūčio 17 dieną mirė muziejininkas, pirmasis ir ilgametis Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovas Vytautas Stanikūnas. Rugpjūčio 26-ąją eidama 92-uosius metus mirė vaikams ir suaugusiems kūrusi rašytoja ir dramaturgė Emilija Liegutė.
RUGSĖJIS
Rugsėjo 12 dieną mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje 60-metis Rimantas Šidlauskas. Rugsėjo 16 dieną eidamas 86-uosius metus mirė aktorius ir režisierius Ferdinandas Jakšys. Rugsėjo 27-ąją mirė buvęs Seimo narys, buvęs Vilniaus apskrities viršininkas 81-erių Gediminas Adolfas Paviržis.
SPALIS
Spalio 18 dieną mirė literatūrologas, tautosakininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas 91-erių Leonardas Sauka. Spalio 18-ąją eidamas 86-uosius mirė prozininkas, satyrikas Jonas Adolfas Strakšys. Spalio 23 dieną būdama 80-ties mirė dokumentinių filmų režisierė, operatorė, žurnalistė, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Spalio 24 dieną Lenkijoje mirė žymių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminės palikuonė – kunigaikštienė Ona Marija Čartoriskytė-Radvilienė (Anna Maria z Czartoryskich Radziwill). Spalio 24 dieną būdamas 91-erių mirė profesorius, habilituotas daktaras, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Adolfas Laimutis Telksnys. Spalio 27 dieną eidamas 93-ečius metus mirė skulptorius Leonas Strioga. Spalio 28 dieną būdama 95-erių mirė partizanų ryšininkė, tremtinė Vanda Valiūtė-Šmėkla.
LAPKRITIS
Lapkričio 6-ąją eidamas 94-uosius metus mirė prezidento Gitano Nausėdos tėtis Antanas Nausėda. Lapkričio 9 dieną mirė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius 76-erių Vytautas Kaminskas. Lapkričio 12 dieną po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys.
GRUODIS
Gruodžio 4 dieną eidama 85-uosius metus mirė dailininko ir kompozitoriaus Konstantino Čiurlionio anūkė skulptorė Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė. Gruodžio 9-ąją Berlyne eidama 91-uosius metus mirė poetė ir dailininkė Aldona Gustas. Gruodžio 11 dieną eidamas 82-uosius mirė kompozitorius, pedagogas, kolekcininkas, lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjas Mikalojus Novikas. Gruodžio 19 dieną eidamas 78-uosius, mirė Telšių vyskupas emeritas, vienas iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių, Laisvės premijos laureatas Jonas Algimantas Boruta. Gruodžio 21-ąją eidama 80-uosius metus mirė lituanistė, edukologė Ona Audronė Bitinienė, gruodžio 28 dieną eidama 43-iuosius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...