– Pradėkime nuo to, ar lietuviai sukčiauja dėl draudimo išmokų?

– Pirmiausiai reikia pasakyti, kad absoliuti dauguma lietuvių yra sąžiningi ir dori draudimo paslaugų vartotojai. Tačiau, kaip visada, vienas deguto šaukštas gali sugadinti visą medaus statinę. Taip, sukčiavimas egzistuoja, nors ir pasireiškia skirtingomis formomis. Skaičiuojame, kad retkarčiais vienas iš dešimties atvejų gali būti susijęs su sukčiavimu. Sukčiavimas gali būti tyčinis, scheminis, gali būti nesąžininga veikla, kuri nebūtinai gali būti laikoma klasikiniu sukčiavimu, tačiau vis tiek yra nesąžininga – tiek kito nukentėjusiojo, tiek draudimo bendrovės atžvilgiu.

– Amerikoje buvo atvejis, kai žmonės, persirengę lokiais, sugadino automobilį ir po to tvirtino, kad tai padarė tikras lokys. O kaip bando sukčiauti lietuviai?

– Tokios situacijos nėra būdingos Lietuvai,  nėra žmonės pas mus tokie „inovatyvūs“. Tačiau dažniausiai sukčiavimas susijęs su transporto priemonėmis. Pasitaiko atvejų, kai inscenizuojami eismo įvykiai, ypač žiedinėse sankryžose. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai tas pats automobilis suka dešimtis ratų aplink žiedą, kad pagautų tą nelaimėlį. Taip pat nemažai atvejų, kai įvykus avarijai, žmonės bando apdrausti automobilį jau po įvykio. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kai kurie asmenys inscenizuoja incidentus ir atsiunčia nuotraukas, kuriose „nukentėjęs“ asmuo dėvi motociklininko šalmą, siekdamas apsisaugoti nuo tariamo smūgio. Transporto sektorius yra viena sudėtingiausių sričių sukčiavimo atvejų išaiškinimui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet pavyksta išaiškinti? Kiek tokių nusikaltimų jums pavyksta nustatyti?

– Taip, tikrai pavyksta, ir kiekvienas toks atvejis yra nagrinėjamas principingai. Pasitaiko situacijų, kai dėl streso ar spaudimo nesąžiningai pasielgiama. Pavyzdžiui, kita pusė gali įkalbėti asmenį pasirašyti, kad yra kaltas. Turėjome atvejį, kai moteris pasirašė dokumentus nežinodama, nors vėliau paaiškėjo, kad ji buvo nekalta, o kita pusė buvo kalta. Vis dėlto, pripažįstame, kad visų atvejų išaiškinti nepavyksta. Lietuvos bankas, kuris šiuo metu kaip vieną iš savo prioritetų įvardija sukčiavimo prevenciją draudimo srityje, skaičiuoja, kad per metus dėl nesąžiningo elgesio arba sukčiavimo schemų draudimo išmokų sumos gali siekti iki 60 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras draudimo įmokų skaičius yra apie 1,2 mlrd. eurų, tai nėra menka dalis.

– Tačiau turbūt sukčiavimas neapsiriboja vien turtu ar automobiliais, bet ir sveikata. Kaip čia lietuviai bando apgauti draudikus?

– Įvairiausių būna situacijų, netgi šokiruojančių, kai žmonės žalojasi, kad gautų išmokas. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai laužydavo sau ranką ir kreipėsi į skirtingas draudimo bendroves, kad gautų išmoką. Kitas pavyzdys – apdraudžiama visa šeima, įskaitant vaikus, o vėliau deklaruojami neegzistuojantys įvykiai. Gal su sveikata mažiau, bet kartais žmonės protu nesuvokiamai elgiasi. Dažniausiai sukčiavimas susijęs su turtu. Inscenizuojamos vagystės, kai „pavagiami“ itin vertingi daiktai. Vėliau paaiškėja, kad tie patys daiktai buvo grąžinti pardavėjui, siekiant ne tik gauti draudimo išmoką, bet ir atgauti pinigus iš pardavėjo už prekes.

– Ar nėra kokios nors duomenų bazės, kurioje būtų kaupiama tokia informacija, kad draudikai galėtų žinoti, kas galimai, potencialiai yra įtartinas?

– Deja, Lietuvoje tokios duomenų bazės nėra, nes draudikai neturi teisės keistis informacija tarpusavyje. Tuo tarpu, Vakarų šalyse egzistuoja vadinamosios sukčių duomenų bazės. Šiuo metu Lietuvos bankas aktyviai diskutuoja apie tokių priemonių diegimą, nes šie skaičiai turi įtakos visiems. Turime suprasti, kas galiausiai už tai moka –  už viską susimoka vartotojai. Kai kas mano, kad apgavo draudiką, tačiau tai galiausiai atsispindi visiems vartotojams draudimo kainose. Jeigu draudikas patiria daugiau nuostolių, jis, kaip verslininkas, turi užtikrinti, kad jo veikla nebūtų nuostolinga, todėl didėja įmokos. Dėl to labiausiai nukenčia sąžiningi draudėjai.

– O kaip Lietuva atrodo europiniame kontekste? Nes, kaip suprantu, dėl draudimo išmokų yra sukčiaujama visame pasaulyje?

– Mes nesame kažkuo išskirtiniai. Statistika panaši ir kitose šalyse, tik kitur sumos yra daug didesnės, ypač didelėse valstybėse, kur jos siekia milijardus. Tačiau visame pasaulyje situacija panaši. Vis dėlto, verta paminėti, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių yra dori ir sąžiningi. Deja, kartais jų sąžiningumu pasinaudoja nesąžiningi žmonės.