Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo per daug pažadų ir per daug nuoskaudų, todėl šiuo metu jie turi būti taisomi, teigia Kovo 11-osios Akto signataras advokatas Česlavas Okinčicas.

"Aš manau, kad kaltos yra abi pusės. Per daug buvo pažadų, per daug buvo nuoskaudų iš vienos ir iš kitos pusės. Politikai tarpusavyje nesugebėjo susitarti dėl svarbiausių dalykų, iš čia kyla paskui daug nepasitenkinimo ir problemų", - prieš Rytų Europos studijų centre vykusią diskusiją "Lietuvos užsienio politika: Lietuvos - Lenkijos santykių vertinimai" kalbėjo žinomas Lietuvos lenkų bendruomenės atstovas.

Anot jo, santykiai tarp kaimyninių valstybių nėra geri, todėl juos reikėtų taisyti.

"Santykiai pasiekė tam tikrą ribą, kur jau, matote, rengiami tam tikri susitikimai, pokalbiai, dirba centrai, institutai, neva jų analizė yra tokia, kad reikia kažką daryti, kažką taisyti. Tai reiškia, kad ne viskas yra gerai", - kalbėjo Č.Okinčicas.

Jis tvirtino, kad priimtas naujasis Švietimo įstatymas turėtų būti keičiamas, nes jame yra nuostatų, pažeidžiančių lenkų mažumos teises.

"Aš manau, kad reikia analizuoti viską - taip pat ir Švietimo įstatymą, kadangi ten yra nuostatų, kurias iš tikrųjų reikia peržiūrėti, ypač tas, kurios susijusios su lietuvių kalbos valstybiniu egzaminu. Tai yra aiškiai neteisinga nuostata tautinių mažumų mokykloms, kadangi per dvejus metus praktiškai abiturientai turi pasirengti tokiai pat programai, kuriai lietuviai lietuviškose mokyklose rengiasi 11 metų", - sakė Kovo 11-osios Akto signataras.

"Aš manau, kad tą terminą reikia pailginti, tada nekils jokių klausimų dėl lietuvių kalbos lygio lenkiškose mokyklose", - problemos sprendimą siūlė teisininkas.

Pastaruoju metu tarp Lietuvos ir Lenkijos juntama didesnė įtampa. Lenkijos politikai kritikavo naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.