- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prigijęs darbas nuotoliu vertinamas nevienareikšmiškai: kol vieniems darbuotojams tai yra pranašumas, darbdaviams – nemenkas iššūkis. Personalo specialistė primena, kokiais atvejais darbuotojas gali paprašyti dirbti nuotoliu ir dėl kokių priežasčių darbdaviai gali jų prašymo nepatvirtinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Teisiniai niuansai
„Galimybė dirbti nuotoliu Lietuvoje yra įteisinta Darbo kodeksu (DK), tačiau nemažai žmonių nežino, kad ši nuostata netaikoma visiems. Pagal DK, darbdaviai privalo užtikrinti galimybę dirbti nuotoliu nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms arba krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Darbas nuotoliu turi būti suteikiamas darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų“, – vardija Vilma Gajevskaja, bendrovės „Bitė Lietuva“ talentų pritraukimo ir atrankos komandos vadovė.
Dirbti nuotoliu turi teisę ir darbuotojai dėl sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį žmogų. Tokiu atveju būtina kartu su prašymu darbdaviui pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
„Atsiradus poreikiui dirbti nuotoliu, visada rekomenduojama pradėti nuo pokalbio. Darbuotojas turi aiškiai įvardyti priežastis, kodėl norėtų keisti darbo pobūdį. Pavyzdžiui, jei pirmuosius nėštumo mėnesius darbuotoja prastai jaučiasi ir norėtų dažniau dirbti namuose, o ne biure, kol ji nepraneš apie savo nėštumą darbdaviui, jam tikrai gali kilti klausimų dėl tokio poreikio būtinybės“, – sako V. Gajevskaja.
Vis dėlto galimybė dirbti nuotoliu taip pat nėra absoliuti: jei darbuotojo pageidaujamam nuotoliniam darbui užtikrinti reikia per didelių sąnaudų, prašymas gali būti ir atmestas. Kaip pastebi pašnekovė, ne visų profesijų atstovai gali dirbti nuotoliu, tad galimybės priklauso ir nuo konkretaus darbo ypatumų.
Jei įmonėje labai svarbus komandinis darbas, ne visada dirbant nuotoliu gali pavykti užtikrinti gerus rezultatus.
Svarbiausia – susitarti
Kiek galima dirbti nuotoliu, DK neapibrėžia, tad laiko trukmė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas.
„Išties galima tartis tiek dėl viso darbo laiko, tiek dėl jo dalies. Pavyzdžiui, galima susitarti, kad darbuotojas nuotoliu dirbs tik porą dienų per savaitę, o likusį laiką – biure. Šiuo atveju tiek vienai, tiek kitai pusei gali prireikti lankstumo. Darbuotojas turėtų užtikrinti, kad dirbdamas nuotoliu pasieks jam keliamus tikslus ir rezultatus, o darbdavio atsakomybė – pasitikėti darbuotoju ir suteikti jam veiksmų ir sprendimų laisvę“, – pasakoja talentų pritraukimo ir atrankos komandos vadovė, kurios darbovietėje nustatytas vienos savaitės darbostogų terminas.
Pasak jos, įprastai įmonėse yra parengiamos darbo nuotoliu tvarkos ir taisyklės. Jose galima nustatyti reikalavimus nuotolinei darbo vietai, jos saugumui, kaip naudojamos darbo priemonės, užtikrinamas duomenų saugumas, darbuotojo patiriamų išlaidų kompensavimas ir pan.
„Nors kartais gali pasirodyti, kad nuotolinio darbo tvarka yra perteklinė – juk tęsiame savo darbus įprastai, tik kitoje vietoje, vis dėlto ji padeda apsaugoti tiek darbdavio, tiek darbuotojo teises ir išvengti galimų ginčų ateityje. Tarkim, gali kilti dilema, ar darbdavys turėtų kompensuoti darbuotojo patiriamas išlaidas internetui ar telefono ryšiui dirbant namuose“, – sako V. Gajevskaja.
Kelia ir iššūkių
Viena iš dažnesnių kritikos strėlių nuotoliniam darbui – daroma įtaka vidinei įmonės kultūrai ir efektyviam bendradarbiavimui. Pasak V. Gajevskajos, darbdavių noras, kad darbuotojai dažniau dirbtų biure nebūtinai yra mikrovadybos požymis.
„Jei įmonėje labai svarbus komandinis darbas, ne visada dirbant nuotoliu gali pavykti užtikrinti gerus rezultatus. Ypač jei komandos nariai neturi atradę efektyvaus bendravimo modelio, kaip sklandžiai dalytis informacija, spręsti čia ir dabar kylančius klausimus, nuotolinis darbas gali kelti papildomų iššūkių. Pati pastebiu iš savo patirties, kad kartais dalis klausimų išsprendžiama greičiau, kai kolegos bendrauja gyvai“, – dalinasi personalo specialistė.
Derinantiems nuotolinį darbą su darbu biure V. Gajevskaja pataria atrasti pusiausvyrą – susiplanuoti ne tik darbo principus, kurios užduotys turėtų būti atliekamos biure, o kurios – dirbant namuose ar kitoje vietoje, bet ir bendravimo taisykles su kolegomis.
„Rekomenduojama dirbant nuotoliu laikytis panašaus darbo režimo – pradėti darbą įprastu laiku, pasiplanuoti pietų pertrauką. Jei tenka ilgiau palikti darbo vietą, pavyzdžiui, dieną nuvežti vaikus į būrelį ar baigti darbo dieną anksčiau dėl kitų priežasčių, reikėtų apie tai įspėti kolegas, kurie gali jūsų pasigesti. Jei dirbdami biure iš jo neišeiname nieko niekam nepasakę, taip pat elgtis reikėtų ir dirbant nuotoliu“, – pataria ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas6
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...