- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojai ir želdinius prižiūrinčios organizacijos yra įpareigotos rūpintis želdiniais taip, kad jie nepatektų į elektros tinklų apsaugos zonas, o medžių šakos nepriartėtų prie elektros linijų ir įrenginių, primena elektros skirstymo bendrovė LESTO.
Siekiant užtikrinti elektros linijų ir gyventojų saugumą, apsaugos zonose vykdomus darbus būtina suderinti – nesuderinus su bendrove, negalima kasinėti, genėti želdinių ar kirsti medžių, kurie gali užvirsti ant elektros oro linijų.
Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. Bendrovė medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad „LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais“. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą.
„Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių tinkamai prižiūrėti – visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Tik savininkai gali tinkamiausiai pasirūpinti savo želdiniais, nugenėti medžius taip, kaip jiems atrodo teisingiau, o tinklo darbuotojų rūpestis – patikimas elektros energijos tiekimas, ne želdinių tinkama priežiūra“, – teigia Ervinas Pareigis, bendrovės Režimų planavimo skyriaus vadovas.
Gyventojai jokiu būdu negali imtis kažkokių veiksmų savo nuožiūra, nesuderinę su LESTO. Tai labai pavojinga – kyla grėsmė ir asmens, ir aplinkinių saugumui. Be to, nesuderinus darbų, gresia bausmė už žalą saugotiniems želdiniams. Saugotinais gali būti pripažinti visi medžiai, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, todėl prieš imantis želdinių genėjimo darbų, būtina išsiimti leidimą vietos savivaldybėje, tuomet suderinti darbus su LESTO.
Jei gyventojai akivaizdžiai mato, kad medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, gauti informaciją kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.
Dažniausiai elektra į gyventojų namus ar sodybas atkeliauja 0,4 kV įtampos oro linijomis. Tokios įtampos oro ir kabelių linijų apsaugos zona sudaro po 2 metrus į abi puses. Atitinkamai, jei elektros linijų įtampa aukštesnė, atstumai turi būti dar didesni: 10 kV įtampos oro linijų apsaugos zona sudaro 10 metrų, 35 kV linijų apsaugos zona – 15 metrų.
Neprižiūrėti želdiniai lemia pusę elektros tiekimo sutrikimų
LESTO duomenimis, jei šalia oro linijų augančius medžius ir želdinius jų savininkai tinkamai prižiūrėtų ir jie nekeltų grėsmės skirstomojo tinklo įrenginiams, būtų galima išvengti beveik pusės gamtos stichijų sukeltų avarinių atsijungimų elektros tinkle. Pavojingai priartėję prie elektros linijų želdiniai kliudo laidus, o siaučiant vėjui griūvantys medžiai ar šakos dažnai juos nutraukia. Dėl to ne tik sutrinka elektros tiekimas, tačiau elektros srovė gali traumuoti ir žmones. Jau sodinant medžius reikia laikytis tinklų apsaugos taisyklių ir parinkti jiems tinkamą vietą, kur želdiniai vėliau nekliudytų elektros tinklo veiklos.
Ne mažesnis pavojus tyko gyventojų, atliekančių žemės kasimo darbus – požeminio elektros kabelio apsaugos zonoje galima kasti tik iki 30 centimetrų gylio, o kabelio apsaugos zonoje (po 1 metrą į kiekvieną pusę) apskritai nerekomenduojama kasinėti, kadangi dėl grunto judėjimų kabelio gylis gali kisti. Prieš atliekant žemės kasimo darbus būtina įsitikinti, ar po žeme nėra kabelių linijų. Atliekant kasimo darbus kabelio apsaugos zonoje, reikia pasirūpinti LESTO leidimu.
Iš viso šiais metais LESTO iki rugpjūčio 22 d. gyventojams ir verslo įmonėms jau surašė 4779 įspėjimus ir 270 administracinės teisės pažeidimo protokolų dėl nesuderintų žemės kasimo, statybos, želdinių genėjimo ar kitų darbų elektros skirstomojo tinklo apsaugos zonose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?30
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu92
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...