Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?

  • Teksto dydis:

Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės nėra, ypač jei kaimynai nesiginčija net sužinoję, kad naudoja vienas kito žemę. Masinis sklypų tikslinimas galėtų sukelti keblumų – pakeitus vieno sklypo ribas, gali keistis ir gretimi. Ar neteks perstumdyti ištisų kaimų? Apie tai – LNK reportaže.

„Turime apie 50 tūkst. koreguotinų žemės sklypų ir dar turime 2 tūkst. žemės sklypų, kurie yra nepažymėti kadastro žemėlapyje“, – skaičiavo Turto registravimo centro vadovė Agnė Jančiauskienė. Tačiau tai – dar ne galutinis skaičius.

Gali būti, kad dauguma savininkų nežino, kad jų sklypo ribos netikslios, jei neplanuoja sklypo parduoti. „Jeigu turtas yra parduodamas, dažniausiai savininkai atlieka kadastrinius matavimus, nes naujas įgijėjas tiesiog pageidauja žinoti ir ribas, ir plotą“, – sakė Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Kodėl tik dabar paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių sklypų naudojami išeinant už ribų, aiškinama, kad praeityje matavimai nebuvo tikslūs. „Istoriškai taip yra susiklostę, kad ribos buvo kartografuojamos, kadastriniai matavimai buvo atliekami ne visada vienodu tikslumu, keitėsi teisės aktai, keitėsi matavimų technologijos“, – aiškino A. Kalantaitė.

Kaimuose žmonės iki šiol naudojasi žemėmis, kurias prieš dešimtmečius jiems agronomas atmatavo, apėjęs sklypą dvimetriu. Didelė sklypų braižymo banga buvo įstojus į ES. O bent milimetras į šoną žemėlapyje – ištisi metrai į šoną ant žemės. Klaidingai atmatavus vieną sklypą, automatiškai ir gretimi – ne ten, kur reikia. „Galiu pasakyti, plane – 1 mm, vietovėje sudaro 10 m paklaidą, – teigė A. Jančiauskienė. Dabar sklypai matuojami beveik be jokių paklaidų. – Matuojant geodeziniais matavimais yra 1 cm tikslumu nustatoma riba, na, o preliminariais matavimais tikrai žymiai mažesniu tikslumu.“

Anot Registrų centro, netiksliai išmatuotų sklypų savininkai privalo užsisakyti ir atlikti naujus matavimus. Dalį šių paslaugų teikia ir Registrų centras. Tačiau gali kilti teisinių ginčų, ypač paaiškėjus, kad svetimoje žemėje atsiduria statinių. Taip pat, pakeitus vieno sklypo ribas, gali keistis ir gretimas, tada – dar tolimesnis. Ar neteks perstumdyti viso kaimo? „Pirmiausia, žinoma, reikia kreiptis į matininką, kuris tikrina visus dokumentus ir atlieka matavimus, patikrina ribas vietovėje. Vėliau galėtų savo išvadą priimti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), na, ir jei tas ginčas, deja, neišsprendžiamas, tuomet reikėtų kreiptis į teismą“, – aiškino Turto registravimo centro vadovė.

Turime apie 50 tūkst. koreguotinų žemės sklypų ir dar turime 2 tūkst. žemės sklypų, kurie yra nepažymėti kadastro žemėlapyje.

Aplinkos ministerija teigia, jei nėra ginčių – nėra ir prievolės atlikti naujus matavimus. „NŽT informuoja savininkus, kad jo sklypo ribos netikslios ir koreguotinos, tačiau savininkui griežtos prievolės čia ir dabar atliki veiksmus teisės aktais nenumatyta“, – tikino A. Kalantaitė

Ministerija taip tas teigia, kad negali reikalauti, kad žmonės susitvarkytų vien pagal naujus registrų žemėlapius, reikia atsižvelgti, kaip sklypai naudojami faktiškai. „Pagal žemėlapį tikrai negalima nustatinėti ribų, ribos yra nustatomos ir matuojamos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir pagal tai, kaip vietovėje yra susiformavusios“, – sakė A. Kalantaitė

Kai šalyje dešimtys tūkstančių sklypų naudojama neteisingomis ribomis, gali būti netiksliai renkami mokesčiai, taip pat valstybė gali tiksliai nežinoti, kiek turi laisvos žemės



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytojas

Skaitytojas  portretas
Man tai žiauriai keista, matavo sklypą, buvo viskas gerai. Bet kai atnaujino kadastrinius, staiga tvorą trauk vos ne tris metrus, ir braukis metrą į kaimyną. Kas dabar atsakys, ar čia klaida, ar matininko GPS klaida. O kas liečia paveldimumą, prosenelių žemė prichvatizuota giminės, labai paini ir nešvari istorija, prichvatizave jaučiasi nebaudžiami, bet vengia klausimo kėlimo. Tai gal tada iš esmės viską reiktų išnagrinėti kas kur prikišo nagus, ir teisėtiems paveldėtojams ją grąžinti, atstatyti netesybas ir pastatyti į vietą visokius apsišaukėlius, nes be tam tikro sluoksnio neapsieita.

As tai

As tai portretas
nesavo zmona naudojuosi. Jei valdzia pastumtu jos vyra - galeciau dazniau!

Nenukreipkite dėmesio į smulkmenas

Nenukreipkite dėmesio į smulkmenas portretas
Ne kvadratinio metro ar aro ploto ginčus reikės spręsti. Korumpuotieji, padugnių žmogeliai išlindo po 1990 m ir tapo savininkais, kas kur ką pasiekė. Kas pasiekė miško plotus, prichvatizavo valstybinius miškus net kur ištisus tūkstantmečius į valstybės ar kunigaikštystės iždą buvo surenkami pinigai. Kas spėjo užsėsti dirbamą žemę, savavališkai pasiskelbė esą buvę savininkai, nors iš tiesų toje žemėje jų protėviai buvo darbiniai talikininkai, neturėjo iš viso nieko savo, išskyrus teisę iki šv Martyno gauti uždarbį u- visus metus tarnavimo lietuviams ir žemaičiams. Nusavinta bus kas neteisėtai užsigrobta. net kaliniai ir pedofilai yra apsiforminę buvusiųjų didelių dvaro lygio pastatų savininkais, kur anksčiau buvę valstybės išlaikomi technikumai, mokyklos, kulktūros namai. Ar tikėjote, tas aferizmas ilgai tęsis?
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių