„Miestas turi ekstremalių situacijų valdymo bei mobilizacijos planus, jų priedus. Šie dokumentai reguliariai atnaujinami, reaguojant į infrastruktūros pokyčius, vykdomą miesto plėtrą, darbus bei esamą situaciją“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Visgi, jis akcentavo, kad mobilizacijos planas nėra viešinimas. Anot administracijos direktoriaus, galimos atsitraukimo kryptys, tarnybų ir kitų vienetų veiksmai, gyventojų evakuacija, tarpiniai susirinkimų taškai priklausys nuo konkrečios situacijos. Gyventojai apie jiems aktualius veiksmus būtų operatyviai informuojami iškilus poreikiui.

Pasak T. Metelionio, Kauno savivaldybė yra patvirtinusi programą ir pasirengusi iš savo lėšų finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose.

„Iki 100 proc. miesto parama gali būti skirta esamų apsauginių konstrukcijų sustiprinimui ar naujų pastatymui, papildomų avarinių išėjimų iš priedangų, geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo, oro filtravimo sistemų bei avarinio apšvietimo įrengimui. Tuo pačiu galės būti sutvarkyta elektros instaliacija su galimybe pajungti autonominį energijos tiekimo šaltinį“, – aiškino administracijos direktorius.

„Šiuo metu priedangose sutalpintume 110 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 150 tūkst. kauniečių. Visi nauji pastatai taip pat projektuojami numatant tokias erdves“, – pridūrė jis.

Visgi, T. Metelionis leido suprasti, kad skeptiškai vertina sostinės savivaldybės surengtą viešą plano pristatymą.

„Kaunas nuosekliai ruošiasi įvairiems galimų grėsmių scenarijams, nespekuliuodamas ir nekeldamas nereikalingos panikos tokiu geopolitiškai jautriu laikmečiu. Iš to nedarome ir viešųjų ryšių akcijų“, – aiškino administracijos direktorius.

Klaipėdos savivaldybė parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė turi pasirengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Pasak miesto valdžios atstovų, šis planas yra nuolat naujinamas.

„Klaipėdos miesto savivaldybė turi parengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame yra aprašyta, kaip reikėtų elgtis panašiais atvejais, jame yra numatyti veiksmų algoritmai, kurie yra reguliariai išbandomi įvairių pratybų metu, identifikuojami jų trūkumai, nustatomos tobulintinos sritys“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Klaipėdos savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Rūta Baltrušaitė.

„Plane gana detaliai aprašyti veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, numatyti pagrindiniai maršrutai, sužymėti preliminarūs gyventojų surinkimo punktai, kurie gali keistis priklausomai nuo situacijos. Atkreipiame dėmesį, kad planas yra reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas atsižvelgiant į besikeičiančias rizikas ir naujausius teisės aktų reikalavimus“, – pridūrė ji.

Anot R. Baltrušaitės, uostamiestyje iš viso yra 8 pavojingieji objektai, kurie turi pasirengę savo vidaus avarinius planus, juose yra aprašyti veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais.

„AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi savo atskirą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame taip pat detaliai aprašyti visi privalomi veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais. Be savivaldybės ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, kuriuose numatyta, kaip turėtų būti evakuojami gyventojai, tam tikri veiksmai numatyti ir savivaldybės mobilizacijos plane, tačiau pastarasis yra įslaptintas ir jame numatyti veiksmai neviešinami“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę gynybos politikos planą pristatė Vilniaus miesto savivaldybė.

Jame numatytas kontrmobilumo priemonių įsigijimas, bepiločių orlaivių treniruočių erdvės įrengimas, pagalba komendantūroms ir Vokietijos brigados priėmimas.

Sostinė numato ir evakuacijos plano naujinimą, priedangų paiešką, perspėjimo sirenų tinklo plėtrą ir mobiliosios programėlės kūrimą.