Milžiniški skaičiai

Verslininkai ir ekspertai į tokią prognozę žiūri ramiai – nauja technologija, jų teigimu, sukurs dar daugiau naudos.

Kaip DI keičia Lietuvos verslo pasaulį ir startuolių vystymą? Ar DI padeda spręsti sudėtingas problemas ir talentų stokos iššūkius? Kokias profesijas derėtų rinktis? Kaip žmonių savirealizacijos formos apskritai atrodys DI amžiuje? Šiuos ir kitus aktualius klausimus ruošiamasi aptarti kovo pabaigoje Vilniuje vyksiančioje parodoje „Karjera ir studijos Lietuvoje 2024“.

Vienas iš parodos pranešėjų „IBM India“ vadovas dr. Arvindas Krishna įvardija, kad iki 2030 m. DI sukelta produktyvumo banga pasaulio ekonomikai atrakins daugiau nei 13 trln. eurų. Palyginkime: 2019 m. maždaug tokio dydžio buvo visos ES sugeneruotas BVP. Skaičiai milžiniški, bet, pasak specialistų, absoliučiai realistiški.

Lietuvai trūksta talentų

Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir taip prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo. Tyrimai rodo, kad iki 2025 m. vien informacinių ir ryšių technologijų srityje veikiančios įmonės Lietuvoje bus pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų. Maždaug tiek jų jau dirba apklaustose įmonėse.

Pasak Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, didžiausios perspektyvos numatomos talentams, kurie turės DI, mašininio mokymosi, infrastruktūros inžinerijos („DevOps“), vartotojo patirties ir sąsajų (UI/UX) dizaino, didžiųjų duomenų („Big Data“) žinių ir įgūdžių. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie arba patys tobulina DI sistemas, arba aktyviai jas taiko savo kasdieniame darbe.

„Technologijų svarba mūsų kasdieniame gyvenime tik didėja, o ir verslui kurti reikalingos galimybės dar niekada nebuvo tokios pigios ir prieinamos efektyviai veikti globaliai. Prieš dešimt metų daugumos vienaragių produktai sieti su e. prekyba ar programine įranga, o maždaug vienas iš penkių naujų vienaragių 2023 m. veiklą jau vykdė DI srityje“, – tvirtina „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Startuoliai ir technologijų kompanijos neretai būna pirmieji, imantys taikyti naujus sprendimus savo kasdieniuose procesuose. DI – ne išimtis. Anot „Kilo Health“ talentų pritraukimo vadovės Ievos Brukštutės, DI įmonei tapo pagalbine priemone, lengvinančia nuolat pasikartojančius mechaninius, rutininius darbus. Geras pavyzdys – darbo skelbimai.

Iki 2030 m. DI sukelta produktyvumo banga pasaulio ekonomikai atrakins daugiau nei 13 trln. eurų.

„Jeigu turime naują laisvą darbo vietą, darbo skelbimų idėjas paprastai pasitikriname su „ChatGPT“. Sistema padeda pritaikyti reikiamus raktažodžius, informacijos apibendrinimus. Be to, DI mums padeda ir atrinkti kandidatus, identifikuojamus tam tikrus kandidatų patirties ir mūsų lūkesčių atitikimus. Visai tai gerokai supaprastina talentų paieškos procesą“, – aiškina žmogiškųjų išteklių specialistė.

Pasak jos, darbuotojų, turinčių DI naudojimo žinių, poreikis ateityje tik didės. Jų pirmiausia bus ieškoma klientų aptarnavimo, sprendimų integravimo srityse.

Kompetencija – smalsumas

Ekspertų teigimu, DI turi potencialo įgalinti jaunus talentus ar karjeros kryžkelėje atsidūrusius specialistus siekti savo tikslų ir net įgyti pranašumo darbo rinkoje.

„Todėl vienu iš prioritetų turi būti su DI dirbsiančių talentų ugdymas: švietimas, profesinis orientavimas, kvalifikacijos didinimas ir perkvalifikavimas, – teigia I. Langaitė. – Rinkdamiesi potencialius savo komandų narius, startuolių kūrėjai daug dėmesio skiria ir prigimtinėms savybėms, norima žmonių, kurie turi ambicijų siekti daugiau. DI tokį siekį gerokai palengvina.

Ambicingumą, norą mokytis ir paprasčiausią smalsumą kaip savybes, padedančias sėkmingai dirbti su DI įrankiais, išskiria ir I. Brukštutė.

„Mano patarimas – neužstrigti prie minties, kad DI atims darbo vietas. Aš tikrai manau, kad taip nebus. Į DI žiūriu iš visai kitos perspektyvos. Jis kaip tik leidžia būti geresniais specialistais, pateikia gerų įžvalgų. Svarbu neužsidaryti, būti atviriems galimybėms“, – įsitikinusi pašnekovė.

DI naudą ji sakosi patirianti savo kailiu – didėja pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas, nes mažėja mechaninio ir rutininio darbo. Jo dauguma žmonių labiausiai ir nemėgsta. Kita vertus, svarbu prisiminti ir tai, kad DI negali būti panacėja, sprendžiančia visas problemas.

„Mano nuomonė dvejopa. Viena vertus, DI suteikia kone neribotų galimybių rinkti informaciją, ją tikrinti. Antra vertus, nelabai gerai, kai žmonės iš karto jo griebiasi. Labai svarbu neaptingti. Nepamiršti, kad DI yra pagalbininkas, o ne pakaitalas. Nereikėtų pamiršti savo žinių ir sugebėjimų. Galų gale, labai smagu kartais DI mesti iššūkį“, – šypsos I. Brukštutė.