Svarbūs veiksniai

„Nuolatinė ir nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja neatidėliotinai stiprinti gynybą, todėl kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su pėstininkų divizijos ir kitų karinių vienetų steigimu, yra itin reikalingi. Divizija – ne vien tik ginkluotė ir įranga, tai besikeičianti kariavimo filosofija, apimanti priešo aptikimą ir naikinimą ugnies sistemomis tolimu atstumu“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Divizijos įkūrimą lėmė du esminiai veiksniai. Pirma, formuojamas sustiprintas vadovavimo, valdymo ir kontrolės mechanizmas, kuris reikalaujamas jau šiuo metu vystomais pajėgumais: manevro, žvalgybos, karo inžinerijos, logistikos ir ryšių srityse. Antra, divizijos lygmens valdymo elementas leistų užtikrinti būtiną sąveiką ir sisteminį brigadų ir divizijos įgalintojų rengimą efektyvumui užtikrinti“, – priduria ministras.

Divizijos lygmens vienetas planuoja ir vykdo manevrinės gynybos arba puolimo operacijas savarankiškai arba korpuso sudėtyje. Pagal karinę doktriną divizija turi tris pagrindines funkcijas: surasti priešą, sukaustyti priešą ir naikinti priešą. Divizija savais pajėgumais geba vykdyti žvalgybos užduotis, užtikrina manevrą ir mobilumą, turima ugnies galia naikina priešą plačiame kovos veiksmų ruože, logistiškai pati save išsilaiko ir aprūpina, taip pat užsitikrina visų pajėgų apsaugą.

Aiški struktūra

Šiuolaikinės karybos tendencijos diktuoja ugnies galios ir nuotolio, mobilumo, kontrmobilumo ir išgyvenamumo reikalavimus. Lietuvos kariuomenės divizijos sukūrimas – ilgalaikis projektas, turėsiantis įtakos visos Lietuvos kariuomenės tolesnei raidai. Būsimos divizijos štabas yra suformuotas Sausumos pajėgų štabo pagrindu ir jau geba planuoti ir vadovauti divizijos lygmens operacijoms. Šis štabas jau dalyvauja NATO sąjungininkų organizuojamose vienu lygmeniu už diviziją didesnio vieneto – korpuso – lygmens pratybose.

Pirmieji ambicingi žingsniai jau žengti ir tik nuo skiriamo finansavimo ateityje apimties ir tvarumo priklausys, kada bus įgyvendinti užsibrėžti tikslai.

Divizija kuriama egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų („Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada „Aukštaitija“) ir juos remiančių vienetų (priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos ir kt.) pagrindu. Divizija taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje.

Divizijos struktūrą sudarys sunkioji, vidutinė, lengvoji brigados, artilerijos ir inžinerijos pulkai, oro gynybos batalionas, logistinio aprūpinimo ir transportavimo batalionai, medicininės paramos batalionas, karinės žvalgybos batalionas, karo policijos batalionas, ryšių ir štabo kuopos. Trūkstamus pajėgumus (ilgo nuotolio artilerijos batalionas, atakos sraigtasparnių batalionas), kuriuos Lietuvos kariuomenė planuoja vystyti ilguoju laikotarpiu, bus siekiama padengti NATO partnerių pagalba.

Diviziją sudarys apie 20 tūkst. karių iš profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo.

Bando spartinti

Lietuvos kariuomenė jau šiandien turi gerus pagrindus divizijai steigti: dalis šiuo metu turimų pajėgumų, įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos: HIMARS, haubicos „PzH2000“ ir „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, šarvuoti visureigiai JLTV, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai – yra priskiriama divizijos lygmens priemonėms arba jas remia.

Pasikeitus saugumo situacijai regione siekiama spartinti įsigyjamos ginkluotės ir technikos pristatymus ir įsigyjama papildomos ginkluotės, įrangos ir kitų elementų, leidžiančių naikinti aukštos vertės taikinius, vykdyti stebėjimą ir žvalgybą, užtikrinti atsargų transportavimą ir pajėgų apsaugą. 2024 m. papildomai gynybai skirtas finansavimas leidžia keleriais metais paankstinti Lietuvos kariuomenės svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą, ypač didelį dėmesį skiriant oro gynybos elementui – vidutinio nuotolio ir mobilias trumpo nuotolio oro gynybos sistemas.

Pirmieji žingsniai

Jau šiuo metu nacionalinės divizijos vystymui skirta ne mažiau kaip 70 proc. Lietuvos kariuomenės modernizacijos lėšų, o nuo 2025 m. pradėjus veikti Gynybos fondui, ši dalis dar labiau padidės.

Nacionalinės divizijos formavimas yra svarbus, tačiau ne vienintelis atsakas į agresyvius Rusijos veiksmus. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė toliau kryptingai stiprina teritorinės gynybos vienetus, didina šauktinių skaičių ir aktyviojo rezervo rengimą, tęsia karių ir dalinių aprūpinimą šiuolaikiškomis priemonėmis, siekia tinkamos infrastruktūros Lietuvos ir sąjungininkų kariams, nuosekliai ir nuolat treniruojasi. Visam divizijos pajėgumui pasiekti gali prireikti iki dešimties metų, papildomų gynybos biudžeto asignavimų ir sąjungininkų paramos.

„Pirmieji ambicingi žingsniai jau žengti ir tik nuo skiriamo finansavimo ateityje apimties ir tvarumo priklausys, kada bus įgyvendinti užsibrėžti tikslai“, – teigia krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas ir pabrėžia, kad visai kariuomenei modernizuoti, įskaitant infrastruktūros kūrimą ir amunicijos kaupimą, jau kelerius metus iš eilės yra skiriama apie pusę gynybos biudžeto.