Griūna ir fizinė, ir emocinė sveikata

Apie tai, kiek ir kuo gyvena Lietuvos senjorai, gerai žino ir pokalbių linijos jiems steigėjai. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė sakė, kad į liniją daugiau paskambina tie senjorai, kurie jau išėjo į pensiją ir ieško kitų prasmingų veiklų savo gyvenime: „Ir tiesiog taip ir sako, kad norėtų prisijungti prie mūsų savanorystės bendruomenės ir prisidėti kažkuo naudingu prie kitų senjorų gyvenimo: pakalbinti juos, bendrauti su jais ir galbūt padėti jiems tą pokyti išgyventi kartu. O kita dalis senjorų, kurie skambina, patys būna labai aktyvūs ir tų veiklų turi labai daug ir tikrai dalinasi tais džiaugsmais, savo istorijom, yra daug rašančių, kuriančių senjorų, kurie ir pensiniam amžiuj nenustoja veikti“.

Sulaukę senyvo ar vyresnio amžiaus žmonės pasigenda nuoširdaus požiūrio, kvietimo iš visuomenės, kad jie yra laukiami, kad tikrai su jais bus smagu kažką veikti kartu.

Neretai skambinantys senjorai pasiguodžia, ko labiausiai ilgisi. „Turbūt išskirčiau du aspektus, kuriuos žmonės dažnai mini, bent jau „Sidabrinėje linijoje“: tai jausmo ir noro būti reikalingiems, nes labai pasijaučia staiga tiesiog niekam nebereikalingi. Ir kitas dalykas, kurį dažnai mini, kad vis dėlto trūksta bendravimo plačiąja prasme“, – kalbėjo K. Čiuželienė.

„Sidabrinė linija“ ir buvo įkurta tam, kad būtų sukurta erdvė žmonėms susipažinti telefonu, kalbėtis, dalintis, vienas kitam padėti, vienas su kitu palaikyti santykį, susirasti naujų pažinčių savo gyvenime, ypač, jei gyveni atokioje vietovėje, ne didmiestyje, o galbūt kaimo vietovėje ar vienkiemyje, tai tuo labiau atsiduri visiškoje atskirtyje, jeigu nebeturi tos profesinės veiklos, kurioje aktyviai dalyvavai daug metų“, – teigė skambučių centro vadovė.

K. Čiuželienė sakė pastebinti, kad nuo to neveikimo ir neturėjimo su kuo pašnekėti, pensininkams griūna tiek fizinė, tiek emocinė sveikata: „Tai vienareikšmiškai turi tiesioginę įtaką ir emocinei, ir fizinei sveikatai, dėl to, kad tas nerimas, nesaugumas dėl ateities ilgainiui atsiliepia ir visapusei sveikatai. Ir pasidalina senjorai tuo, kad anksčiau buvo sveikas, o dabar nebe taip gerai jaučiasi“.

Nesijaučia laukiami visuomenėje

„Veiklos turbūt tiek senjorui, tiek bet kokiam gyventojui mūsų šalyje tikrai pakanka, bet sulaukę senyvo ar vyresnio amžiaus žmonės pasigenda nuoširdaus požiūrio, kvietimo iš visuomenės, kad jie yra laukiami, kad tikrai su jais bus smagu kažką veikti kartu. Jie pasigenda to jausmo, kad yra laukiami ir norimi. Vis dėlto išėjęs į pensiją dažnas patiria tą jausmą, kad yra nebereikalingas“, – apgailestavo skambučių centro vadovė.

„Didžioji dalis mums skambinančių pajamomis nesiskundžia, bet labai atvirai prisipažįsta, kad tas saugumo jausmas arba norų ir galimybių suderinimas vis dėlto priklauso ne vien nuo finansų, bet ir nuo sveikatos būklės. Kitaip tariant, jeigu esi jaunas, be pinigų ir turi svajonių bei tikslų, tai eini ir sieki, nes tu žinai, kad rytoj atsikelsi ir būsi sveikas. Senyvam amžiuj yra kitaip. Tu nebežinai, kaip bus rytoj, ar tu atsikelsi, ar paeisi, ar viskas bus gerai. Tos prognozės apie ateitį yra kuklesnės. Aišku, didesni finansai suteikia to saugumo ir galimybių daugiau, bet sveikata yra lygiai taip pat labai svarbus faktorius senatvėje jaustis gerai“, – kalbėjo K. Čiuželienė.