– Ar ukrainiečių bepiločiams kirtus Rusijos teritoriją, rusai įžvelgia grėsmę? Kokia, jūsų manymu, buvo pasiųsta žinutė?

– Visų pirma, Rusija nėra vieninga ir, žinoma, priklauso nuo to, apie kurį miestą, kurią vietovę kalbame.  Reaguojama labai įvairiai. Patriotiniai kanalai, kaip visada, ieško būdų kritikuoti Rusijos vyriausybę iš dešiniosios pusės, o tie, kurie yra demokratiniai, bando įžvelgti galimybę susilpninti Vladimiro Putino režimą, taip pat tai, ką jis daro. Reikia atminti kelis dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad bandoma paneigti, jog Ukraina pradėjo gaminti savo bepiločius orlaivius – dronus. T.  y.  neigia ukrainiečių karinės pramonės galimybes, kad jie geba pasigaminti tokius objektus. Antras dalykas – neigia jų efektyvumą, linkę sumenkinti, žeminti. Tačiau tie patys Rusijos ekspertai pastebi, kad Ukraina pradeda pati gaminti savo dronus, kuriuos mėgina išbandyti Rusijoje, pažiūrėti, kaip jie veikia, ar nereikėtų tobulinti, pereiti nuo rusiškų prie dabartinių, naujesnių technologijų. Ir, be abejo, įžvelgia tame grėsmę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal ta pati Rusija jaučiasi bejėgė, nes negali užtikrinti, kad tokie bepiločiai nekirstų jų teritorijos?

– Yra dvi reakcijos. Pirma ta, kad Rusija nesugeba apsiginti, kaip jūs ir sakote. Tada kaltinimai adresuojami jų oro gynybos pajėgoms arba apskritai Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau kai pradeda aiškintis ir suprasti, kas iš tiesų vyksta, prasideda kitas veiksmas. Būtent Rusijos oro gynybos pajėgumų demitologizavimas. Kitaip tariant, jiems ilgą laiką buvo pasakojama, kokia galinga Rusija, kaip jie apsigins nuo visų raketų, bepiločių šnipų ir t. t. Staiga pasirodo, kad jų gynyba yra visiškai skylėta. Kad yra daugybė galimybių praskristi, kaip tik nori ir kur tik nori.

Rusams ilgą laiką buvo pasakojama, kokia galinga Rusija, kaip jie apsigins nuo visų raketų, bepiločių šnipų ir t. t. Staiga pasirodo, kad jų gynyba yra visiškai skylėta.

Ukrainiečiai šaiposi, kad mūsų bepiločiai galėtų nuskristi iki Vladivostoko ir atgal, jei jiems tik užtektų kuro. Ir išties dauguma bepiločių Rusijoje nukrito ne todėl, kad juos numušė Rusijos oro pajėgos, o todėl, kad jiems tiesiog baigėsi kuras ar jie pradėjo gesti. Šie skrydžiai rodo ne tiek karinį dronų efektyvumą, kiek Rusijos oro apsaugos pajėgų bejėgystę atsekti visa tai, kas vyksta. Įvairūs ekspertai pastebi, kad savo skylių šiame kare Rusijai jau nebepavyks užlopyti. Kad nėra galimybių uždengti tokią milžinišką teritoriją, netgi nėra galimybių pilnai apsaugoti Maskvą. Rusijos galimybės leidžia apsaugoti tik vieną arba kitą objektą, pavyzdžiui, kurį nors oro uostą, kokią nors rezidenciją ar Kremlių. O kalbant apie didžiuosius regionus, tarsi jiems pasakoma, kad niekas jūsų neapgins – karas yra karas. Jeigu norės ukrainiečiai, atakuos. Ir nieko mes nepadarysime.

– Jūsų nuomone, ar tokios dronų atakos Rusijoje gali kaip nors paveikti V. Putino politiką ir jo planus Ukrainoje?

– Ne, tikrai negali, nes tai jo nejaudina. Jau daug kartų apie tai kalbėjome, kad ne tik šiam diktatoriui, bet ir  V. Putino rato žmonėms žuvusiųjų skaičius iš viso nerūpi. Jei pažiūrėtume, tai Rusijos žiniasklaidoje didesnis dėmesys buvo skirtas rusų jaunimo subkultūrų muštynėms nei šioms dronų atakoms. T. y. bet kokie socialiniai neramumai suvokiami kaip gerokai didesnė grėsmė nei tai, ką daro ukrainiečiai.

– Tuomet kyla klausimas, ar teisingai ukrainiečiai daro, kad jau skrenda ir atakuoja Rusijos teritoriją?

– Kiekvienas karo specialistas, kiek man teko girdėti, pasakys, kad reikia išbandyti. Vienas dalykas, kai tu skaičiuoji, kiek ir kur dronas gali nuskristi tavo namuose, nes tu jį matai. Dronas valdomas radijo bangomis iki 200 km atstumu, o vėliau jis turi skristi pagal savo paties programą. Tie ukrainiečių dronai, kurie nukrito Rusijoje šalia Maskvos ar net už  jos, t. y. keliose vietose, jie visi buvo ginkluoti mažu kiekiu sprogmenų – apie 1 kg, kurie iš esmės nieko rimto ir negalėjo padaryti. Taigi buvo akivaizdu, kad tai buvo bandymai pasižiūrėti trajektorijas, kaip veikia programavimas bei atsekti oro pajėgų gynybą.