- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teisėsaugai šiuo metu atliekant keliolika ikiteisminių tyrimų dėl galimų sabotažo atvejų, prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, jog grėsmių lygis šalyje auga spartėjančia trajektorija.
„Grėsmių lygis akivaizdžiai auga ir netgi, sakyčiau, spartėjančia trajektorija. Matome įvairaus pobūdžio incidentus. Kol kas tų incidentų sąsajų su Rusija mes negalime patvirtinti – konkrečiai kalbant apie incidentus Baltijos jūroje, neseną incidentą dėl kabelio tarp Švedijos ir Suomijos nukirtimo, lėktuvo katastrofos Vilniuje“, – LRT televizijai trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Galimas dalykas, kad šitiems tyrimams pasibaigus mes konstatuosime, kad Rusijos sąmoningo hibridinio veiksmo čia nebuvo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, anot G. Nausėdos, Rusijos pozicija kaimyninių šalių atžvilgių išlieka pavojinga.
„Nepaisant to, visa Rusijos retorika, jos veiksmai kituose pasaulio regionuose, įtampos kaitinimas, karinis biudžetas, kurį jie patvirtino 2025 m., sakyčiau, labai iššaukianti laikysena dėl derybų su Ukraina – visi šie faktoriai byloja, kad Rusijos politika ne tik kad nesikeičia, bet dar labiau aštrėja“, – teigė šalies vadovas.
„Šį kartą, pasikartosiu, Rusija meta iššūkį, meta baltą pirštinę ne tik kaimyninėse valstybėse esantiems žmonėms, bet visiems demokratiniams Vakarams, NATO, ir jie šito net neslepia“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.
Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.
Be to, lapkričio pabaigoje Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos.
Lietuvos politikai šį incidentą siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno policija turi naują laikinąjį vadovą: iš ankstesnės jos vadovybės teliko tik jis vienas1
Nuo šiandien Kauno apskrities policijai laikinai vadovauja Darius Pliavga, devynerius metus ėjęs vieno iš jos viršininkų pavaduotojų pareigas. Šiandien jis vienintelis iš pastarojo meto Kauno apskrities policijos vadovyb...
-
Kalėdinė akcija kviečia šventinius linkėjimus nusiųsti nepažįstamiems senjorams
Nenumaldomai artėjant kalėdiniam laikotarpiui, svarbu nepamiršti ir tų, kurie neturi su kuo pasidalinti švenčių laukimu. Tad jau ne pirmus metus vykstanti akcija „Kalėdinis senjorų paštas“ šiais metais ir vėl kvi...
-
V. Matijošatis sako, kad į policiją kreipėsi dėl vaikų30
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia „krabo“ pravardę sau priskiriantis „kaip visi“, o į policiją kreipėsi, nes prie mažamečių negali būti vartojami necenzūriniai žodžiai. ...
-
Į Buteigeidžio dragūnų batalioną iškeliavo paskutiniai karo prievolininkai
Į sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje pirmadienį atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą išvyko beveik 400 karo prievolininkų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus M. Baršys, vilniečiais žada rūpintis kaip artimaisiais1
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti buvęs Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys, sostinės gyventojais jis žada rūpintis lyg artimaisiais. ...
-
Apie šnipinėjimu įtariamą E. Manovą: buvo aktyvus ir darbštus narys – tikrai pasitikėjome12
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas sako, kad šnipinėjimu Rusijai įtariamas organizacijos narys Eduardas Manovas buvo aktyvus ir darbštus bendražygis. ...
-
Svarbios žinios abiturientams ir jų tėvams: vėl keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka1
Kitąmet keičiasi tvarka, kaip bus sudaromos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilės. Pagrindiniai matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai bus laikomi dviem lygiais, dėl to, universitetų teigimu, daliai moksleivių durys į aukštąsias...
-
Gyventojai tapo įkaitais: už naudojimąsi koridoriais gali tekti mokėti?4
Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai tapo įkaitais. Jie buvusiame bendrabutyje nusipirko butus, o bendrų erdvių, tarp jų ir koridorių, savininkais tapo kiti. ...
-
Istorinė diena: „Mokslo sala“ atveria duris, lankytojų laukia įdomių eksponatų gausa4
Istorinė diena, kurios laukė visos šalies mokslo bendruomenė, moksleiviai, nes duris atveria vienintelis Lietuvoje mokslo muziejus „Mokslo sala“. Nemuno saloje iškilęs objektas neabejotinai taps dar vienu traukos objektu. ...
-
ŠMSM: iki 2030-ųjų ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus, Šalčininkų rajonuose – 113 mln. eurų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki 2030 metų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pastatys naujų mokyklų, darželį, praplės jau veikiančias ugdymo įstaigas, kuriose pagrindinė mokomoji kalba yra lietuvių, tam numatyta...