Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo pradėti nagrinėti administracinę bylą, tačiau ji buvo atidėta iki rugsėjo gavus centrui atstovaujančio advokato prašymą dėl taikaus susitarimo.

„Posėdis atidėtas iki rugsėjo 13 d. Pateiktas prašymas, kuris buvo patenkintas. Bylos nagrinėjimas atidėtas ieškant taikaus susitarimo“, – BNS sakė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

„Bus tartasi dėl taikos sąlygų, išsiaiškinsime pozicijas ir galimybes dėl taikos sutarimo“, – BNS sakė centro direktorius Arūnas Bubnys.

BNS kreipėsi platesnio komentaro į LGGRTC. Tuo tarpu su centru besibylinėjanti darbuotoja teigė besivilianti, jog kompromisą pavyks rasti.

„Labai noriu tikėti, kad kompromisas bus rastas ne tik mano atžvilgiu, bet ir kolektyvo atžvilgiu“, – BNS sakė į teismą darbdavį padavusi LGGRTC darbuotoja, atsisakiusi viešinti savo vardą ir pavardę.

Ji teigė visada buvusi už kompromisų ieškojimą, tad šis žingsnis „duoda vilties, kad atmosfera, mikroklimatas centre pasikeis“.

Moteris teigė sutikusi su prašymu ieškoti taikaus sprendimo ir norėtų sugrįžti į darbą. Dėl darbe patirto streso šiuo metu departamento vadovė yra išėjusi tikslinių atostogų.

„Norėčiau grįžti į darbą, dirbu nuo 1998 metų. Pradėjau dirbti eiline specialiste, dabar vadovauju departamentui, neturėjau jokių neigiamų įvertinimų, konfliktų kolektyve, iš darbuotojų nusiskundimų. Ar dėl kažkokių kitų žmonių nuoskaudų, kitokių ketinimų aš turiu palikti darbą, kaip padarė kolegos, nes neatlaikė spaudimo? Mirti darbe nuo įtampos ir pažeminta nenorėčiau“, – sakė darbuotoja.

Į teismą moteris darbdavį padavė skųsdama šių metų sausį įvykusį tarnybinės veiklos vertinimą.

„Buvau įvertinta labai gerai, tačiau visiems kas dirba daugiau metų, buvo padidintas koeficientas, o man vietoj to pridėtos penkios atostogų dienos, koeficiento nepadidino“, – teigė vadovė.

Dėl patirto mobingo valstybės tarnautoja pernai rudenį pirmiausiai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ši nurodė situaciją aiškintis teisminiu keliu.

Teismo moteris teigė prašiusi panaikinti vertinimą, atlyginti žalą, susijusią su sveikatos pablogėjimu dėl darbe patirto streso. Moteris pasakojo centro vadovybės buvusi ignoruojama, nekviečiama į vadovų susirinkimus, negaudavusi informacijos, be to, gavusi žeminančią žinutę apie savo gebėjimus.

Dėl ilgalaikio nuoseklaus psichologinio smurto, patyčių, įvairių užgauliojimų bei pažeminimų centro darbuotojai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją.

Anot teismo atstovo, šioje administracinėje byloje pareiškėja prašė teismo panaikinti įsakymą dėl valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo ir pareiginės algos koeficientų po vertinimo patvirtinimo vieną iš punktų ir priimti naują sprendimą dėl skatinimo priemonės skyrimo laikantis lygiateisiškumo.

Dėl susidariusios atmosferos darbovietėje dar kovo pabaigoje į Seimą kreipėsi Genocido centro profesinė sąjunga.

„Dėl ilgalaikio nuoseklaus psichologinio smurto, patyčių, įvairių užgauliojimų bei pažeminimų centro darbuotojai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir yra priversti ginti savo teises teismuose – šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Tačiau ir po darbuotojų kreipimosi į VDI ir teismą, centre toliau vykdomos ir atsakingų vadovų nestabdomos patyčios“, – rašoma profsąjungos kreipimesi.

Nurodoma, kad centre darbinės veiklos organizavimas „yra stichiškas ir chaotiškas, vadovybės sprendimai priimami galimai neskaidriai, manipuliuojant darbine informacija arba jos iš viso nepateikiant, padalinių vadovai nušalinami nuo sprendimų priėmimo netgi jų vadovaujamuose padaliniuose, nuvertinama ir net išjuokiama padalinių vadovų kompetencija“.

Birželio viduryje su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolektyvu bendravę Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai nusprendė suburti darbo grupę problemoms spręsti, o ateityje turėtų pagelbėti išorinė taryba.

Komisija į darbo grupę ketina deleguoti kelis narius, kurie bendrautų su darbuotojais ir padėtų spręsti susidariusią situaciją, sudėlioti pareigybių aprašus, aiškesnę priemokų tvarką.