- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus.
Papilės I ir II piliakalnių šlaitai nuplauti per liepą Lietuvoje siautusią audrą, dėl stichijos padarinių Akmenės rajono savivaldybėje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Papilės I ir II piliakalnis, dar vadinamas Pašalpos kalnu, yra įrašyti į kultūros paminklų sąrašą, Papilės I piliakalnyje įrengtose kapinėse palaidotas Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.
Geologijos tarnybos duomenimis, šlaito viršus ties S. Daukanto kapaviete toliau nežymiai slūgsta, priešingame piliakalnio šlaite situacija analogiška.
Pasak geologų, kitoje valstybės saugomoje teritorijoje – Jurakalnio atragyje ir griovoje – šlaitų deformacijos reikšmingai nepadidėjo, išskyrus linijinės ir šoninės erozijos apraiškas griovoje, tuo metu nuošliauža šlaite ties Nepriklausomybės gatve toliau vystosi išilgai šlaito ir slenka vertikalia kryptimi.
Ieškant sprendimų kaip saugoti Papilės piliakalnius ir Jurakalnio atragį, tarnybos specialistai Papilės miestelyje tęs nuošliaužų tyrimus.
Geologų rudenį atlikti tyrimai apėmė pavojingumo vertinimą ir geofizinius matavimus – nors dalis rezultatų rodo stabilias sritis, kiti plotai reikalauja papildomų inžinerinių geologinių tyrimų.
Anot geologijos tarnybos, norint išspręsti situaciją, būtini inžineriniai geologiniai tyrimai – jais, kaip ir objektų tvarkyba, rūpinasi Akmenės rajono savivaldybės administracija.
Praėjusį lapkritį Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas BNS teigė, jog sutvarkyti audros suniokotą Papilės I piliakalnį prireiks 2,8 mln. eurų.
Dėl darbų finansavimo savivaldybės tuomet žadėta per Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) kreiptis į Vyriausybę.
Pasak geologų, kad tokie procesai būtų valdomi, taip pat būtinas dėmesys galimoms kritinėms hidrometeorologinėms sąlygoms, ypač gruntų įmirkimui stačiuose šlaituose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tautinių mažumų departamentui suteikta daugiau galių
Vyriausybės sprendimu Tautinių mažumų departamentas galės teikti paramą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), veikiančioms tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje. ...
-
Pasiektas šilumos rekordas!
Šeštadienį Šilutėje užfiksuotas sausio 25 dienos šilumos rekordas. ...
-
Premjeras: tai – šalies garbės reikalas
Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose ir nėra perlaidojami, premjeras Gintautas Paluckas šią situaciją aptarė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Pasak V...
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Sausio 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 26-oji, sekmadienis, 4 savaitė. ...
-
Atskleidė, kodėl M. K. Čiurlionio vardo Vilniaus oro uoste dar nematyti
Nuo sausio Vilniaus oro uostui laikinai suteikus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, kol kas jame nematyti jokių tai pažyminčių ženklų, meninius sprendinius Vyriausybė žada pateikti vėliau. ...
-
Pasienyje su Baltarusija tryliktą parą paeiliui – ramu
Lietuvos pasienyje su Baltarusija tryliktą parą iš eilės neapgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Sostinėje Lukašenką pasiuntė į smulkintuvą: „Rinkimai Baltarusijoje yra klounų šou“
Sekmadienio popietę, Baltarusijoje vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Lietuvoje gyvenantys baltarusiai surengė protesto akciją „Lukašenką – į smulkintuvą“. Maždaug šimtas &scar...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...