Vilniuje per incidentą buvo numuštas greičio matuoklis. Vairuotojai ėmė džiaugtis, esą, dabar galės tam tikrą atkarpą važiuoti greičiau.

Šalyje iš viso veikia per 80 greičio matuoklių. Vienam jų nebeveikiant, tuo džiaugiasi tik tie, kurie nesupranta, kam skirtos kelių eismo taisyklės (KET).

„Galbūt džiaugiasi tie, kurie nemotyvuoti ir vis dar nesuvokia, kad KET reikia paisyti. Greičio matuokliai paskatina vairuotojus laikytis KET ir pasirinkti leistiną saugų greitį“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys

Saugumui Lietuvos keliuose didinti planuojama įrengti dar 100 greičio matavimo įrenginių.

„Kelių direkcija planuoja plėsti tą ratą – numatyta įrengti 100 vidutinio greičio matavimo įrenginių, kurie matuos greitį 50-yje atkarpų“, – teigė V. Grašys.

Kartais pažeidėjai specialiai sugadina greičio matavimo prietaisus, tačiau, anot kelių policijos viršininko, taip jie prisidaro tik dar didesnių problemų.

„Yra buvę įvairių atvejų ir bandymų sugadinti [greičio matavimo techniką], tačiau tai jau įvyko ir tai buvo bandymas išlieti savo nesveiką pyktį, už kurį asmuo susilaukė dar didesnės atsakomybės. Manau, kad tikrai efektyviau yra susitaikyti su tuo, kad KET galioja, kad jų kontrolę vykdo matavimo įrenginiai (stacionarūs, vidutinio greičio, momentiniai). Policija turi šiuolaikišką ir efektyvią įrangą“, – aiškino V. Grašys.

Viršytas greitis Lietuvos keliuose pražudė ir sužalojo daugybę žmonių. Policijos pasirinktos priemonės verčia vairuotojus susimąstyti, kaip jie dalyvauja eisme ir kaip jie saugo savo gyvybę.

Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose.

„Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose. Tos priemonės, kurios taikomos šiandien tiek policijos, tiek kitų institucijų, jos turėtų pasiekti vairuotojų smegenis ir jie turėtų priimti sprendimą, kad vis dėlto KET reikia laikytis. Keliuose vykdoma kontrolė tiek policijos nežymėtais automobiliais, kilnojamais greičio matuokliais, tiek vidutinio greičio matavimo sistema. Beveik milijoną tokių pažeidimų turime skaičiuojant vairuotojus, kurie neapsidraudę automobilių, kurie nepraėję technikinės apžiūros. Tie pažeidimų skaičiai didėja. Verčia susirūpinti dėl to, kad vairuotojai ne visada susimąsto, kaip jie dalyvauja eisme, kaip jie saugo savo didžiausią turtą – gyvybę, sveikatą. Įrangos plėtra, iniciatyvi policijos veikla turėtų paskatinti juos susimąstyti ir pergalvoti savo vertybes bei laikytis KET“, – teigė V. Grašys.

Net ir 10 km/val. viršytas greitis gali nulemti nelaimingą incidentą kelyje.

„Didžioji dauguma pažeidimų yra iki 20 km/val. viršytas greitis. Noriu akcentuoti, kad ir 10 km/val. viršytas greitis tam tikroje atkarpoje yra realus pavojus įvykti nelaimei kelyje, kuomet gali susižaloti ir žūti žmonės“, – pabrėžė V. Grašys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vairuotojo teisių netenkama viršijus greitį daugiau nei 50 km/val.

„Nemėgstu kalbėti apie baudas. Tie, kurie viršija greitį, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. prarandama teisė vairuoti. Yra ir piniginės baudos, bet pinigai yra uždirbami, baudos sumokamos, bet svarbu vairuotojui susivokti, kad viršytas greitis yra realus pavojus jo gyvybei“, – sakė V. Grašys.

Kai kuriems kelių ereliams baudos už greičio viršijimą nėra labai skausmingos. Galbūt didesnės baudos priverstų susimąstyti labiau?

Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje.

„Ne baudos dydyje esmė. Galima diskutuoti apie baudų dydį, apie kitokią sistemą, kuri dar labiau paskatintų laikytis KET, bet jeigu vairuotojas pats nenorės keisti savo suvokimo, elgesio kelyje, vien tik baudomis tą dalyką padaryti būtų sunku“, – svarstė V. Grašys.

Europoje vairavimo kultūra tarp šalių mažai kuo skiriasi, teigė kelių policijos viršininkas.

„Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje. Sunku pasakyti, kada turėsime būtent tokią, bet Lietuvoje pažeidimai – lygiai tokie patys, kaip ir Vokietijoje – greičio viršijimai, neblaivūs vairuotojai. Ji daugmaž vienoda visoje Europoje“, – sakė V. Grašys.