- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koncernas "MG Baltic" paskelbė, kad Lietuvos istorijos tyrimams ir istorinei visuomenės edukacijai skiria milijoną eurų. Tam įsteigtas ir vakar darbą pradėjo Vasario 16-osios fondas.
Iniciatyvos tęsinys
"MG Baltic" prezidentas Darius Mockus pasakojo, kad fondas yra prieš metus pradėtos iniciatyvos tęsinys.
"Paskyrėme premiją už Nepriklausomybės Akto suradimą ir sugrąžinimą Lietuvai, nepasiekę laukto rezultato, nusprendėme sukurti fondą ir visą premijos sumą paskirti istorijai reikšmingiems darbams", – teigė D.Mockus.
Iniciatyva "Sugrąžinkime Vasario 16-osios aktą Lietuvai" buvo pradėta 2017 m. vasario 16 d., ja buvo siekiama surasti ir sugrąžinti Lietuvai Nepriklausomybės Aktą.
Praėjusių metų kovą visus sujaudino profesoriaus Liudo Mažylio radinys Berlyno archyvuose, tačiau paaiškėjo, kad jo rastas dokumentas negali būti perduotas Lietuvai ir neatitinka koncerno nurodytų sąlygų premijai išmokėti.
Aktas nebuvo sugrąžintas Lietuvai, tačiau iniciatyvą jis vadina sėkminga, nes paskatino visuomenę domėtis šalies istorija.
L.Mažylis teigiamai vertino koncerno "MG Baltic" iniciatyvą skirti lėšų moksliniams tyrimams.
"Labai gerai. Skiriančiojo lėšas nuožiūra turi būti suformuota kompetentinga komisija, taryba ar dar kažkas, kas turėtų autoritetą. Reikėtų palinkėti sėkmės, kad tas lėšas paskirstytų sėkmingai. Esu girdėjęs, kad pasaulyje ir Lietuvoje tokių dalykų yra vykę. Gal tai ir būtų sveikintina trajektorija", – žiniasklaidai yra sakęs profesorius.
Aktualūs klausimai
Fondas skelbia, kad jo prioritetu išlieka Nepriklausomybės Akto sugrąžinimas Lietuvai. Fondas taip pat vertins paraiškas dėl Lietuvos istorijos tyrimų, leidybos, skatins istorinės minties vystymąsi, visuomenės domėjimąsi istoriniu paveldu, Lietuvos istorijos žinomumo sklaidą.
Fondui vadovaus devynių ekspertų taryba, kurią sudaro istorikai ir kitų sričių ekspertai. Ji ir vertins gautas paraiškas. Taryba dirbs visuomeniniais pagrindais. Paraiškas Vasario 16-osios fondui teikti gali visi norintieji.
Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Rimantas Miknys, išrinktas fondo tarybos pirmininku, pasakojo, kad bus remiami projektai ir iniciatyvos, susijusios su Lietuvos valstybingumu.
Tikrai nepakankamai yra išnagrinėtas tų laikų visuomenės ir valstybės santykis, kuris yra itin aktualus ir šiandien.
"Pavyzdžiui, istoriniai tyrimai. Bet ne to valstybingumo, kuris buvo susietas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, o atkurto valstybingumo, modernios, demokratinės, nebe luominės visuomenės istoriniai tyrimai. Iki šiol tokie tyrimai nebuvo išplėtoti, o žinios, kurios buvo mokslo pasaulyje atrastos, nepakankamai plačiai paskleistos visuomenėje", – dėstė R.Miknys.
Jis minėjo, kad pirmiausia, pavyzdžiui, reikia atsakyti į klausimą, kas buvo visuomenė iki 1918 m. vasario 16 d., ir kaip ji keitėsi po šios datos, nusprendus atkurti valstybingumą.
"Šių dienų visuomenei labai svarbu žinoti ir suprasti, kaip anų dienų žmonės žiūrėjo į politiką, į valstybę. Yra labai daug neatsakytų, tirtinų klausimų. Tikrai nepakankamai yra išnagrinėtas tų laikų visuomenės ir valstybės santykis, kuris yra itin aktualus ir šiandien", – vertino profesorius.
Anot jo, kai nėra tyrimų, negalime visuomenei pasakyti, iš kur ji atėjusi, iš kokios problematikos, negalime platesniame kontekste paaiškinti, kodėl taip gausiai emigruojame. "O emigracijos problema buvo tarpukario Lietuvoje. Buvo kelios emigracijos bangos ir grįžimai. Lietuva išsiskiria judrumu, bet tai dar nėra pakankamai ištirta ir paskleista", – teigė R.Miknys.
Instituto vadovo nuomone, emigracija rodo, kad lietuvių tauta nebijo iššūkių, bet tą savybę, anot jo, reikia suprasti ir tuo pasinaudoti. "Šias žinias turi pasitelkti žmonės, kurie reguliuoja šiuos procesus, ir iš to rasti naudos valstybei", – kalbėjo profesorius.
Rimantas Miknys. A. Ufarto / BFL nuotr.
Didina sąmoningumą
R.Miknys pripažino, kad istorija pati savaime niekuomet neduoda atsakymų, kaip spręsti dabarties problemas. "Bet ji suteikia galimybę aiškiau suvokti ir suprasti, tuomet lengviau ir rasti sprendimą. Vienas iš fondo uždavinių – sklaida, istorijos populiarinimas, kad visuomenė save geriau istoriškai suvoktų, kad ir ji, ir visos kamuojančios problemos neatsirado staiga. Kai kurios problemos tęsiasi. Reikėtų ieškoti šaknų, kaip jos atsirado. Atsakymai gal pasufleruos naujų sprendimo būdų", – sakė fondo tarybos pirmininkas.
Jo vertinimu, istorinių žinių populiarinimas mums labai padėtų geriau susivokti valstybės ir visuomenės funkcionavimo procesuose, nes akivaizdu, kad mums to dar labai trūksta.
"Istorinio susivokimo gilinimas, pavyzdžiui, labai pasitarnautų renkant savo visuomenės atstovus į valdžios institucijas. Kuo gilesnis susivokimas, tuo sėkmingesnis pasirinkimas", – tvirtino R.Miknys.
"Istorinės žinios suteikia padrąsinimo, kad visais laikais žmonės turėjo problemų, darė klaidas, ginčijosi, priėmė sprendimus. Tai suteikia žemę po kojomis", – pridūrė pašnekovas.
Vis dėlto, kad būtų galima pasiimti visą istorijos teikiamą naudą, reikės gerokai padirbėti. "Valstybė visko nepadarys. Gerai, kad šiandien yra verslo aplinka, kuri jau suvokia, kad reikia ne tik kaupti kapitalą, uždirbti pridedamąją vertę, kartu spręsti problemas, bet ir ieškoti būdų, kaip tą kapitalą padaryti veiksmingą socialinėje sferoje, kaip didinti žmonių sąmoningumą ir savivertę. Tik sąmoningas žmogus ateityje gali užtikrinti visuomenės funkcionavimo stabilumą, o jis suteikia sąlygas ir pačiam verslui reikštis kitaip. Tad istorija turi rūpėti ne tik istorikams", – kalbėjo R.Miknys.
Jis atkreipė dėmesį, kad bus finansuojami ne tik projektai, kurie yra susiję su istoriniais tyrimais, jų ir istorinės informacijos sklaida, bet ir bus remiami jauni istorikai, jų stažuotės užsienyje, jeigu stažuočių tematika – Lietuvos valstybingumas ir moderni visuomenė.
"Numatoma, kad bus skiriama lėšų meno kultūros projektams, istoriškai Lietuvai aktualių meno kūrinių, knygų, meno albumų įsigijimui muziejams, istorinių objektų eksponavimo išlaidų finansavimas", – vardijo profesorius.
Vasario 16-osios fondo tarybos narių sąrašas
Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Rimantas Miknys (pirmininkas).
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius, Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas Rimvydas Petrauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys, VDU Kauno istorijos centro vadovas Jonas Vaičenonis.
Klaipėdos universiteto Istorijos ir archeologijos katedros profesorius, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius.
Kolekcininkas, visuomenininkas, Lietuvos filatelistų sąjungos valdybos narys, nepriklausomas įvairių įmonių valdybų narys, socialinių mokslų daktaras Vygintas Bubnys (fondo tarybos pirmininko pavaduotojas).
Vienas buvusių koncerno "VP grupė" akcininkų, knygyno "Sofoklis" steigėjas ir knygų autorius Ignas Staškevičius.
Prodiuseris, edukacinių pramoginių filmų ir laidų kūrėjas, buvęs "Viasat Broadcasting" vyriausiasis prodiuseris Rytų ir Centrinei Europai, buvęs LNK kūrybos direktorius Laurynas Šeškus.
Tarptautinės konsultacinės organizacijos "Bridge Capital" vadovaujantis partneris Lietuvoje Jonas Tamulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?32
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu92
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...