- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dviguba pilietybė leidžiama daugelyje Europos valstybių, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
„Europos Sąjungoje 20 valstybių siauresne ar platesne apimti pripažįstama dviguba pilietybė ir stebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos“, - sakė trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje pranešimą skaitęs J. Sabatauskas.
Pasak jo, dvigubos pilietybės lyderės - Prancūzija ir Jungtinė Karalystė: „Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų iš 65 mln. turi dvigubą pilietybę, čia nėra reikalaujama atsisakyti turimos pilietybės įgyjant kitos valstybės pilietybę“. Jo duomenimis, dviguba pilietybė leidžiama ir Belgijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje.
Suomija, iki tol draudusi dvigubą pilietybę, 2003 metais priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama dvigubą (dauginę) pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.
Nyderlanduose ir Austrijoje asmenys, siekiantys įgyti šių šalių pilietybę natūralizacijos būdu, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tačiau šis reikalavimas netaikomas vaikams, gimusiems skirtingų valstybių piliečių šeimose.
Kalbėdamas komisijos posėdyje J. Sabatauskas pabrėžė, kad po pastarojo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo neliko abejonių, kad vienintelis būdas Lietuvoje legalizuoti dvigubos pilietybės institutą yra tik Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas referendumu.
„KT padarė vienareikšmišką išvadą, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos, įstatymu negali būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos piliečiai išvykę po nepriklausomybės ir įgiję kitos valstybės pilietybę galėtų kartu būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiais“, - sakė J. Sabatauskas.
Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė komisijai pristatė rengimosi referendumui eigą. Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui dėl jo surengimo. Konstitucijos komisija dėl šio klausimo yra padariusi formalią pertrauką iki rudens, kad pagal procedūras būtų galima rengti klausymus, išklausyti ekspertų nuomonių ir t.t. prieš apsisprendžiant dėl galutinės referendumui teiksiamos formuluotės.
„Dabar prasidės tas laikotarpis, kai mes visi turime intensyviai dirbti, nes būtent toks buvo priimtas sprendimas, kad Konstitucijos komisija turi patvirtinti planą ir reikia organizuoti klausymus su mokslininkais, ekspertais, kokios jų nuomonės, taip pat tartis su visuomene, reikalingi tyrimai“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Ji pabrėžė, kad viena visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė yra atlikusi apklausą dėl požiūrio į dvigubos pilietybės įteisinimą, apklausos rezultatai bus pristatyti komisijos posėdyje gegužės 15 dieną.
Buvusi PLB valdybos pirmininkė, komisijos narė Regina Narušienė trečiadienį tvirtino, kad dvigubos pilietybės įteisinimas yra svarbus visai Lietuvai.
„Šitas klausimas svarbiausias visai Lietuvai - tai jūsų tęstinumas ir jūsų išlikimas“, - sakė R. Narušienė.
Jos teigimu, pasaulyje ir ypač Europoje einama dvigubos pilietybės įteisinimo kryptimi, o ne atvirkščiai.
„Ypač svarbu matyti, kas darosi pasaulyje ir ES, ta tendencija (dvigubos pilietybės įteisinimo - BNS) buvo matoma labai aiški, mes esame atsilikę. Kaip tai pataisyti, yra skirtingų nuomonių“, - teigė R. Narušienė.
Ji taip pat tvirtino tebesilaikanti pozicijos, jog dvigubos pilietybės įteisinimas nereikalauja referendumo, priminusi ir tai, kad „per visą nepriklausomybės laikotarpį yra subliuškę net trylika referendumų“.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žmogaus teisių centras prašo prijungti prie bylos R. Žemaitaičio laišką litvakui4
Lietuvos žmogaus teisių centras prašo prie neapykantos kurstymo prieš žydus bylos prijungti „Nemuno aušros“ lyderio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio privatų laišką litvakui Liovui Kaplanui. ...
-
Kauno senamiestyje mažųjų laukia išskirtinė kalėdinė pramoga – kelionė traukinuku8
Kauno senamiestyje šiemet važinėja nemokamas kalėdinis traukinukas, skirtas mažiesiems kauniečiams ir miesto svečiams pajausti artėjančias Kalėdas. Jau trečiadienį traukinuku vėl bus galima pasivažinėti ir kitu kampu pamatyti Vilniaus gatv...
-
VRM: Lietuvoje sumažėjo leidimus gyventi turinčių rusų, baltarusių ir ukrainiečių3
Per šiuos metus daugiau nei 20 tūkst. sumažėjo leidimus Lietuvoje gyventi turinčių rusų, baltarusių ir ukrainiečių, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) antradienį paskelbti duomenys. ...
-
VRM paskirstys savivaldybėms 4,5 mln. eurų gyventojų evakuacijai1
Ragindama šalies savivaldybes būti pasirengusias gyventojų evakuacijai, laikinai juos apgyvendinant kolektyvinės apsaugos statiniuose, iš Valstybės gynybos fondo joms bus išdalinta 4,5 mln. eurų. ...
-
Tradicinis kalėdinis bėgimas: bus ribojamas eismas, keisis viešojo transporto maršrutai
Šeštadienį Vilniuje vyks kasmetinė kalėdinė bėgimo šventė – „Eurovaistinės kalėdinis bėgimas“, kuris organizuojamas jau 49-ąjį kartą. Renginys vyks vakare, eismo ribojimai bus taikomi gruodžio 7 d., nuo 13 va...
-
Tikisi, kad Seimas išspręs lyčiai neutralios partnerystės klausimą: čia – ne chorų karai1
Net jei lyčiai neutralios partnerystės įstatymas neatsidurs Vyriausybės programoje, socialdemokratų dominuojama valdžia turės per keturis metus išspręsti šį klausimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
Apie Rusijos keliamą grėsmę: kas prasidėjo šiais metais, yra beprecedentis veikimas
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tikina, kad viešoje erdvėje aptariama versija, esą Vilniuje sudužusio DHL lėktuvo avarija galėjo įvykti dėl piloto klaidos, kol kas negali būt patvirtinta. ...
-
NKVC: nutraukus kabelį Suomijoje, incidentų Baltijos jūroje nefiksuota
Suomijai antradienį tiriant dar vieno šviesolaidinio interneto kabelio nutraukimą šalies žemyninėje dalyje, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) teigia su Lietuvos kabeliais susijusių incidentų Baltijos jūroje nefiksuojantis. ...
-
Šie įrenginiai gelbsti gyvybes ir turtą: kodėl dalyje būstų jų vis dar nėra?
Nors Lietuvos gyventojai teisiškai buvo įpareigoti dūmų detektorius sumontuoti gyvenamosiose patalpose dar prieš šešerius metus, dalyje būstų jų vis dar nėra. Todėl ugniagesiai kasmet organizuoja prevencines akcijas, primind...
-
Švietimo problemų nemažėja
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė lankėsi pas miesto vadovus, kur aptarė bendras švietimo bėdas. Tikimasi, kad ir nauja šalies valdžia išgirs egzaminų sistemos, atnauji...