Žaidimas virto išpuoliu

Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi devynmečio mama Solvita, kuri papasakojo, kaip pertraukos metu V. Žemkalnio gimnazijoje buvo sužalotas jos sūnus.

„Mano sūnus ir jo klasiokas žaidė su vandens buteliuku. Sūnus norėjo buteliuką priminti koja, bet kitas berniukas pakišo rankas ir mano sūnus netyčia jas šiek tiek primynė. Tačiau agresorius, turintis specialiųjų poreikių ir lankantis kovos menų užsiėmimus, sureagavo neadekvačiai. Jis su didžiule jėga pervertė mano sūnų per save, dėl to šis smarkiai susitrenkė galvą ir trumpam prarado sąmonę. Sūnus buvo išbalęs, skundėsi stipriu galvos skausmu ir pykinimu. Vėliau ligoninėje buvo patvirtinta, kad jis patyrė smegenų sukrėtimą. Čia dabar ir gydomės“, – pasakojo nukentėjusio berniuko mama.

Bijo eiti į mokyklą

Sūnus buvo išbalęs, skundėsi stipriu galvos skausmu ir pykinimu. Vėliau ligoninėje buvo patvirtinta, kad jis patyrė smegenų sukrėtimą.

Anot moters, šiuo metu sūnus sveiksta, tačiau nerimą kelią prasta jo emocinė būklė ir atsiradusi baimė. „Atsigavęs po šoko jis gulėjo ir verkė, sakydamas, kad nebenori eiti į mokyklą, nes bijo. Bijo ir kiti klasės vaikai, kurie matė įvykį“, – teigė trečioko mama.

Po šio įvykio Solvita oficialiai kreipėsi į V. Žemkalnio gimnazijos vadovybę, reikalaudama imtis veiksmų. Laiške ji išreiškė susirūpinimą dėl vaikų saugumo mokykloje, pabrėždama, kad daugelis mokinių jaučia baimę dėl nuolatinio smurto atvejų. Moteris priminė, kad praėjusiais metais tas pats vaikas užpuolė ir išprovokavo epilepsijos priepuolį kitam klasės draugui.

Vaikų saugumas

Anot trečioko mamos, esamas įtraukiojo ugdymo modelis nėra veiksmingas, kai kalbama apie mokinių saugumą.

„Ne kartą rašėme laiškus, prašėme, kad būtų sprendžiama ši problema, tačiau mokyklos vadovas konkrečių veiksmų taip ir nesiėmė. Mano nuomone, mokykloje turi būti užtikrinta saugi mokymosi aplinka visiems“, – teigė ji ir klausė, ar tikrai reikia, kad visi vaikai kentėtų dėl vieno mokinio problemų.

Nuolatinė grėsmė

Moteris pabrėžė suprantanti, kad auginti vaiką su specialiaisiais poreikiais yra sudėtinga, tačiau smurtas negali būti pateisinamas.

„Mamos rankose yra psichiatro pažyma, patvirtinanti, kad jos vaikui reikalinga specializuota pagalba. Agresoriaus mama nuolat kaltina kitus vaikus, kad jie provokuoja jos sūnų ir visiškai neprisiima atsakomybės už jo elgesį. Be to, ji kategoriškai nesutinka su mintimi, kad jos sūnui reikėtų mokytis kitoje įstaigoje ar kaip alternatyvą pasirinkti namų mokymą. Šis vaikas nuolat demonstruoja agresyvų elgesį ir kelią grėsmę mokiniams. Ar turime laukti, kol įvyks dar didesnė nelaimė?“ – klausė susirūpinusi mama.

Kreipėsi į policiją

Dėl minėto įvykio mama kreipėsi ir į policiją. Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Jukniūtės, šiuo metu informacija apie mokykloje įvykusį incidentą yra tikslinama.

„Dėl jauno vaikų amžiaus informacija yra perduodama Vaiko teisių tarnybai, taip pat savivaldybėje yra gerovės komisija, kuri ir priima sprendimus, kaip padėti vaikams. Policijoje ikiteisminių tyrimų dėl mokyklinio amžiaus vaikų pradėta nebuvo“, – teigė O. Jukniūtė.

Teiks rekomendacijas

Apie šį įvykį buvo informuotas ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius bei Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės, be vaiko gerovės komisijos posėdžio, mokykloje suplanuoti prevenciniai pokalbiai su klase apie pykčio valdymo strategijas, siekiant įvertinti bendrą atmosferą ir galimus rizikos veiksnius, vykdomas mikroklimato tyrimas.

Su mokiniais dirbs švietimo pagalbos specialistai – psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Šių specialistų kompetencijos bus stiprinamos bendradarbiaujant su Lietuvos įtraukties švietimo centru, kuris teikia konsultacijas šioje ugdymo srityje. Visa gauta informacija, įskaitant specialistų išvadas, bus perduota Savivaldybės vaiko gerovės komisijai, kuri teiks rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų.

Per mažai pasiruošimo

S. Sėrikovienė teigia, kad įtraukiojo ugdymo principai taikomi visose šalies mokyklose yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas, kuris nebuvo lydimas pakankamo pasiruošimo ir palaikymo savivaldybėms, švietimo skyriams bei mokykloms. Situaciją apsunkina specialistų trūkumas, nepakanka specialiųjų ugdymosi priemonių ir įrangos.

S. Sėrikovienė

„Agresiją patiriančio vaiko apsauga ir pagalba jam yra prioritetas, tačiau kartu svarbu užtikrinti ir agresiją rodantiems vaikams reikalingą pagalbą. Netinkamas elgesys dažnai kyla iš emocinių sunkumų ar streso, todėl į situaciją privalome žiūrėti kompleksiškai, įvertindami tiek vaiko, tiek jo aplinkos veiksnius“, – sakė specialistė.

Ji pažymėjo, kad Savivaldybė deda visas pastangas, kad mokyklos galėtų sėkmingai įgyvendinti šiuos principus. „Tačiau akivaizdu, kad norint užtikrinti įtraukiojo ugdymo kokybę, būtinas didesnis valstybės institucijų įsitraukimas ir realus grįžtamojo ryšio vertinimas. Tik įsiklausius į mokyklų bendruomenių pastabas ir praktikoje kylančius iššūkius bei priėmus sisteminius sprendimus įmanomas kokybiškas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas“, – sakė S. Sėrikovienė.

Ieško geriausio sprendimo

Kitą darbo dieną po nemalonaus įvykio V. Žemkalnio mokyklos Vaiko gerovės komisija aptarė situaciją.

„Kartu su mokytojais ir bendruomene suprantame, kad įvykusi situacija yra skaudi. Rimtai vertiname įvykusį incidentą. Bendradarbiaujame su mokytojais, tėvais ir psichologais, kviečiame specialistus, kad suteiktume visą reikiamą pagalbą ir siekiame kuo greičiau atkurti emocinį stabilumą klasėje. Taip pat kalbamės su abiem šeimomis ir ieškome geriausių sprendimų, kurie būtų naudingi visiems klasės vaikams. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visi vaikai jaustųsi saugūs ir ramūs mokykloje“, – teigė gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Briedienė.

Opi problema

V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas susiduria su iššūkiais, tokiais kaip sunkiai valdomas elgesys, smurtas ir trukdymas mokymo procesui. Nors dauguma mokinių su specialiais ugdymosi poreikiais sėkmingai integruojasi į bendrojo lavinimo mokyklas, kai kuriais atvejais kyla problemų. Juodoji įtraukiojo ugdymo pusė, anot A. Totilo, darosi vis opesnė.

A. Totilas

„Įtraukusis ugdymas yra valstybės problema – ne mokyklos. Kol valstybė skelbia palaikanti įtraukųjį ugdymą, kitos šalys jau seniai tokios sistemos atsisakė, o mes puolam po penkių ar dešimties metų jas vykdyti, todėl ir turime tokias situacijas. Pavyzdžiui Suomijoje, Estijoje yra specialios mokyklos ar atskiros tokių vaikų klasės. Iš esmės įtraukusis ugdymas Lietuvoje taikomas jau seniai, mokytojai dirba ir su silpnesniais, ir su gerai besimokančiais vaikais, bet yra vaikų, kurie tiesiog negali mokytis kolektyve. Be to, čia koją kiša ir viešoji opinija. Tėvai prisiskaito apie įtraukųjį ugdymą ir iš mokyklos pradeda reikalauti to, kas nėra įgyvendinama. Įtraukiojo ugdymo vaikai iškelti ant pjedestalo, bet jei ir toliau eisime šia linkime, taip bus elgiamasi su mokyklomis, tai po penkerių metų mes tikrai nebeturėsime kas dirbs su vaikais“, – sakė A. Totilas.

Įtraukusis ugdymas yra valstybės problema – ne mokyklos.

Sisteminis darbas – raktas į sėkmę

Reaguodamas į mokykloje įvykusį incidentą, buvęs švietimo viceministras, dabar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Ignas Gaižiūnas pabrėžia sistemingo darbo svarbą. Anot jo, jei mokytojai būtų laiku kreipęsi į specialistus ir taikę tinkamas elgesio korekcijos metodikas, galbūt būtų galima išvengti nemalonios situacijos. Anot I. Gaižiūno, įtraukusis ugdymas Lietuvoje nėra naujovė, tačiau nuo šio rugsėjo jis tapo privalomas visoms šalies mokykloms.

„Nors kai kurioms miesto mokykloms tai vis dar naujiena, kaimo mokyklos jau seniai susiduria su šiais iššūkiais ir yra juos išmokusios įveikti. Svarbiausia – kaip mes reaguojame į šias situacijas ir kokios pagalbos ieškome. Šiai dienai yra sukurta išsami pagalba mokykloms. Regioniniai specialiojo ugdymo centrai siūlo įvairias paslaugas, padedančias mokytojams dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Sėkmė priklauso nuo to, kaip kiekviena mokykla pasinaudos šiomis galimybėmis“, – teigė I. Gaižiūnas.

Pašalinti – ne išeitis

Šioje situacijoje atsidūrusių mokinių tėvai dažnai mato viena išeitį – smurtaujančio vaiko pašalinimą iš klasės, tačiau anot politiko, tie patys neprognozuojami mokiniai patenka į kitas klases ar mokyklas, tad pačios problemos šaknys – smurtas bei pamokų trukdymas – lieka neišspręstos.

„Suprantu, kad perkėlimas iš klasės gali atrodyti kaip greitas sprendimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis nepadeda išspręsti problemos. Reikia ieškoti būdų, kaip padėti smurtaujančiam vaikui suprasti savo elgesio pasekmes ir išmokti tinkamai bendrauti su kitais“, – sprendimą siūlė politikas.