Juodoji Kalėdų spindesio pusė: milijonai eurų virsta šiukšlėmis

  • Teksto dydis:

Pastarųjų metų Kalėdų laikotarpio pirkimų tendencija verčia manyti, kad gyvename vis geriau ir geriau. Natūralu – kuo aukštesnės bendros pajamos, tuo daugiau jų linkstama skirti pramogoms ar ne pirmo būtinumo dalykams.

Apdovanojami ir augintiniai

Tiksliai palyginti su žiemos šventėmis susijusį vartojimą ir jo padarinius mūsų ir kitose valstybėse gana sudėtinga dėl taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir analizės metodikų. Tačiau akivaizdu, kad perteklinio vartojimo tendencija matoma visose aukštų ir vidutinių pajamų šalyse.

Pavyzdžiui, britai Kalėdų dovanoms šiemet yra nusiteikę išleisti apie 362 svarus sterlingų (apie 430 eurų), o šventiniam maistui ir gėrimams – dar 317 svarų sterlingų (apie 380 eurų). Praėjusių metų statistika rodo, kad būtent jie yra daugiausia lėšų šventėms leidžiantys europiečiai. Po jų rikiuojasi vokiečiai, prancūzai ir italai.

Viena dar spalio mėnesį atliktų apklausų rodo, kad Lietuvos gyventojai Kalėdoms vidutiniškai planuoja skirti 370 eurų. Didžioji sumos dalis – 224 eurai – turėtų būti panaudota dovanoms, likusi – šventiniam stalui. Kad planuoja pirkti Kalėdų dovanų, nurodė 91 proc. apklausos dalyvių, kiekvienas vidutiniškai po šešias: ne tik artimiesiems ar draugams, bet ir sau ar savo augintiniams.

Lyderiai – Z kartos atstovai

Tai, kad ši intencija nesikeis, savotiškai liudija ir Juodojo penktadienio išpardavimų, kurių praktika tarsi ir nukreipta į pasirengimą šventėms ir išankstinį dovanų įsigijimą, statistika.

Vos vieno iš keturių didžiųjų Lietuvos bankų klientai, apsipirkdami šalies internetinėse parduotuvėse, išpardavimų savaitę (nuo lapkričio 25 iki gruodžio 1 d.) išleido beveik 71 mln. eurų – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ši suma išaugo 16 proc.

JAV vartotojų planų šventiniu laikotarpiu duomenys rodo, kad amerikiečių vidutiniškai dovanoms skiriama suma taip pat auga kasmet ir šiemet ji siekia daugiau nei 1,6 tūkst. dolerių. Didžiausią augančių išlaidų dalį demonstruoja Z kartos (17–27 metų amžiaus) vartotojai. Nors ir lėtesniu tempu, tačiau vartojimas taip pat auga ir tarp Tūkstantmečio kartos (28–43 metų) atstovų. X karta (44–59 metų) išleisti planuoja mažiau, o beibi bumerių (60–78 metų) vartojimas išlieka stabilus ir mažiausias.

Vidutinė šventėms skiriama išlaidų suma auga nuo pat pandemijos periodo pabaigos. Prie to, žinoma, prisideda ir infliacija, ir augančių gyventojų pajamų tendencija. Tačiau ne mažiau įtakos turi ir intensyvi Kalėdų reklama – gruodį ji sudaro net 50 proc. viso reklaminio turinio.

Nereikalingų daiktų kapinės

Didžioji dalis prekybininkų skuba maksimaliai išnaudoti šventinę nuotaiką, siekdami ją transformuoti į vartojimo poreikį, kuris momentiškai apeliuoja į emocinio pasitenkinimo užpildymą, bet vėliau virsta pertekliniu, o ilgainiui generuoja aplinkosaugines ir psichologines problemas.

Aplinkosaugos ekspertai pabrėžia – žalingiausias yra neapgalvotų, nepraktiškų ar nepanaudojamų dovanų pirkimas.

Vien Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos pateikia šokiruojančią statistiką: vos 1 proc. per Kalėdų periodą britų įsigytų pirkinių tebenaudojami praėjus šešiems mėnesiams po švenčių, o nepageidaujamas dovanas už maždaug 42 mln. svarų sterlingų jie... išmeta.

Jei kartais kiltų pagunda pasipūsti dėl to, kad mes – ne tokie beviltiški švaistūnai kaip britai, galime „pasiguosti“ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus dar prieš trejus metus pasidalytais iškalbingais skaičiais: įmonės duomenimis, žiemos mėnesiais perpildytų antrinių žaliavų konteinerių kiekis išauga bent tris kartus, o surenkamų atliekų kiekis – 15 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių