Klaipėdiečiai apie „Klaipėdą“

Šiemet lapkričio 7 dieną dienraštis „Klaipėda“ minės savo 60 metų jubiliejų.

Keitėsi laikai ir valdžios, keitėsi žmonės ir jų požiūris į laikraštį, keitėsi ir laikraštis - pradedant pavadinimu, žurnalistais, temomis bei spalvomis. Ką apie jį šiandien mano klaipėdiečiai?

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas:

Klaipėdoje gyvenu 60 metų. Mano ir „Klaipėdos“ laikraščio jubiliejus sutapo. Su laikraščiu bendrauti pradėjau dar mokykloje, nuo kokių 1953 ar 1954 metų. Sportavau, žaidžiau krepšinį Lietuvos moksleivių rinktinėje, domino, ką apie mane rašo laikraštis.

Nuo 1960 metų dirbau Vykdomajame komitete. Laikraščio leidybai ir turiniui jokios tiesioginės įtakos neturėjome. Gal tik tiek, kiek laikraštis atspindėjo miesto vykdomosios valdžios darbą. Reaguodavome į laikraščio publikacijas. Buvo netgi nustatyta tvarka, per kiek dienų turime atsakyti laikraščiui. Dabar visi laisvi nuo tų dalykų.

Prenumeruoju „Klaipėdą“ nuo 1964 metų. Tėvai gal ir anksčiau prenumeravo, nes kaimynystėje gyveno laikraščio redaktoriaus pavaduotojas Sergejus Šataila. Galiu teigti, kad mano gyvenimas nuolat susietas su laikraščiu. Tačiau niekada nesu rašęs į laikraštį. Man atrodo, kad reikia darbą dirbti, o ne rašinėti. Vertinant laikraštį, ir anais, atmetus politinę duoklę, ir šiais laikais, jis visada buvo pakankamai įdomus.

Gal „Klaipėdoje“ per dažnai spausdinami kai kurių žmonių portretai, tačiau apskritai laikraštis palieka gerą įspūdį. Su įdomumu skaitau šeštadieninę „Klaipėdą“, kur yra straipsnių ir apie mano amžininkus. Gerai, kai parodoma, koks gyvenimas buvo ir penktąjį, ir šeštąjį, ir septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tai parodo, kad „Klaipėdos“ diapazonas yra platesnis. Informacijos gaunu ne vien tik iš laikraščių. Galiu lyginti. Manau, kad „Klaipėda“ gerai atspindi kultūrinį, švietimo, sporto gyvenimą, jūrinį verslą. Gyvenime yra ir negerovių. Ta informacija visuomenei taip pat reikalinga. Gal norėtųsi daugiau straipsnių apie šių dienų laimėjimus, gerus žmones, darbus, nepamirškite jaunimo. Žmonės turėtų matyti daugiau gerų pavyzdžių.

„Klaipėdą“ palankiai vertinu dėl objektyvumo. Laikraščiai atkreipė didesnį dėmesį ir į mano asmenį, kai statėme paminklą “Arka“. Džiaugiuosi, kad paminklą pašventino ir katalikų, ir evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai ir vyskupas. Tai parodo to paminklo vertę. Jį pripažino ir istorikai. Kritiką pasakė tie, kurie mėgsta kritikuoti, bet patys nelabai ką daro. Nesu prieš kritiką, bet šalia neigiamos nuomonės turi būti išreikšta ir kita pusė. „Klaipėda“ tokios pozicijos laikosi. Tai parodo, kad laikraštis yra pakankamai objektyvus arba to siekia ir palieka skaitytojui apsispręsti.

Nežiūrint, kad keitėsi pavadinimai, savininkai „Klaipėdos“ laikraštyje išliko suformuota tradicija. Skaitome laikraštį, domimės juo, laukiame kiekvieno numerio. Sveikinu laikraščio kolektyvą ir linkiu, kad jis ir toliau gyvuotų. Jei laikraštis sugebės išlaikyti objektyvumą, gyvuos ilgai, tvirtai - to aš ir linkiu.